aA
Kai įdėjus daug pastangų nederlinga žemė neduoda naudos, žemdirbiai turi gerą alternatyvą – užsodinti ją mišku. Taip pasielgti naudinga ir apleistų žemių savininkams. Įveikti šią užduotį labai palengvina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama.

Tie, kurie nori savo žemėje įveisti mišką, šiemet dar gali pateikti paraiškas minėtai paramai gauti iki spalio 31 d. 12 val. Jų laukiama tik elektroniniu būdu, pateikiamų naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt.

Gera naujiena, kad yra patvirtinti nauji veisiamų želdinių įkainiai, o taip pat – didesnė kasmetinė išmoka už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto etapui skirta daugiau kaip 13,8 mln. paramos.

Po sausros nugeibę sodinukai atsigauna

Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Tėviškė“ nusprendė nebeeikvoti savo išteklių įdirbant nederlingą ir nepatogioje vietoje esančią žemę – pasinaudojus KPP parama šiemet 8 hektarus ploto užsodino pušaitėmis bei berželiais. Tikimasi, kad miškas ateityje čia duos didesnę pridėtinę vertę nei žemdirbystė.

„Darbas šiame plote ne visuomet beatsipirkdavo. Dirvožemis ten yra labai dzūkiškas – smėlingas, akmenuotas, šalia auga miškas. Be to, plotas apsuptas privačių žemių. Iki jo veda siauras keliukas, kuriuo sudėtinga pravažiuoti su kombainu ar plačiu kultivatoriumi. Tikimės užauginti pušyną, o juostomis pasodintus beržus galima bus iškirsti atėjus jaunuolyno ugdymo metui“, – pasakojo bendrovės vadovas Vytautas Ramanauskas.

Bendrovės darbuotojams nebuvo problemų savo jėgomis pasodinti sodinukus pagal miškininkų parengtą projektą. Tačiau jiems daug nerimo sukėlė nuo pavasario prasidėjusi varginanti sausra.

„Bijojome, kad sodinukai per tokią kaitrą pražus. Bet kai rudenį palijo, nuotaikos jau geresnės, turime daugiau optimizmo, nes ir tie augalai, kurie atrodė leisgyviai, jau atsigauna. Matysime galutinį rezultatą po žiemos“, – sakė vadovas.

KPP parama padeda efektyviau ūkininkauti

KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama ŽŪB „Tėviškė“ pasinaudojo pirmą kartą. Anot V. Ramanausko, daug metų maksimaliai buvo stengiamasi išspausti naudą iš tokios nederlingos žemės, tačiau pastaruoju metu tai sunku padaryti, nes pabrango darbo jėga, padidėjo išlaidos degalams, trąšoms ir kt.

„Galimybė prastose žemėse metai iš metų pigiau ir kokybiškai išauginti derlių yra ribota. Todėl tokia KPP parama padeda pasirinkti efektyvesnį ūkininkavimo variantą. Netvirtinčiau, kad masiškai reikėtų įveisti miškus, bet toks sprendimas gali pasiteisinti, kai dirvožemis yra nepalankus žemdirbystei“, – kalbėjo 27 metus bendrovei vadovaujantis V. Ramanauskas.

Jis pabrėžė, kad KPP priemonės padeda suaktyvinti kaimo gyvenimą ir paįvairina gamybinę veiklą. Štai ir dabar augalininkystės kryptį vystančios bendrovės darbuotojai turės įgauti miškininkystės įgūdžių.

„Kaime gyvenantis žmogus neišvengiamai turi būti universalus: išmanyti ir žemės ūkį, ir techniką, ir kt. Čia didelę reikšmę turi KPP parama“, – įsitikinęs vadovas.

Ūkis modernizavosi

ŽŪB „Tėviškė“ jau ne kartą sėkmingai pasinaudojo ES parama, padėjusia ūkiui modernizuotis ir išlikti konkurencingam. Bendrovė dirba apie 1600 hektarų žemės, kurioje augina dzūkiškoje žemėje derančias kultūras: žieminius rugius ir kvietrugius, avižas, grikius ir kt.

Papildomų pajamų suteikia bei darbų sezoniškumą padeda išlyginti granulių gamybos cechas, įrengtas pasinaudojus praeito KPP laikotarpio parama. Šiaudų granulės parduodamos kraikui ir kurui, o šieno granulės – kombinuotų pašarų gamybai.

Nuo pat veiklos pradžios bendrovė plėtojo ir pienininkystės kryptį. Tačiau prieš porą metų teko žengti sunkų žingsnį – atsisakyti kelių šimtų galvijų fermos.

„Kritusios pieno supirkimo kainos nešė nuostolius, o tai galėjo „uždusinti“ ir augalininkystę“, – apgailestavo V. Ramanauskas.

Šį rudenį žemdirbiai pasitiko nelinksmomis nuotaikomis, nes tenka skaičiuoti dėl sausros patirtus nuostolius. Nors žieminės kultūros nukentėjo mažiau, iš vasarojaus praktiškai nieko neliko – tik sėklai.

Padeda išsaugoti žemę ir gauti naudos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai primena, kad KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama suteikia gerą išeitį nenašių ar apleistų žemių savininkams. Tai jiems padeda išsaugoti savo žemę, o ateityje gauti naudos. Be to, tokiu būdu saugoma aplinka, užtikrinama tvari miškų ūkio plėtra, švelninama klimato kaita.

Parama skiriama miško veisimui – mokama vienkartinė kompensacinė išmoka, ir įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui – 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka. Įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Šiemet veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatyti nauji miško įveisimo, jo priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai – jie padidėjo vidutiniškai 21 proc.

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Kada išmokos neskiriamos?

Paramos neverta kreiptis, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Tam ji neskiriama.

Bet jei želdinamos greitai augančios medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama, tačiau tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos šiuo atveju neskiriamos.

Šių išmokų galima prašyti savaime apaugusiam miškui prižiūrėti, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų. O miško įveisimo išmoka savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje nemokama.

Kaip pelnyti papildomų balų?

Atrenkant miško veisimo projektus papildomi balai suteikiami, jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc.; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc.; jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir kt.

Papildomi balai skiriami ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Girininko nuo Pilviškių likimas – kartu su Napoleonu žygiavo į Rusiją, buvo vienas iš 1830 m. sukilimo vadų (12)

Taikus Lenkijos karalystės ir jos miškų ūkio periodas baigėsi 1830 m. lapkritį prasidėjus...

Prekyba eglutėmis įsisiūbuoja: pernai pavadintos brangiausiomis dar pabrango (48)

Palengva įsisiūbuoja prekyba Kalėdinėmis eglutėmis. Kol kas pagrindinė prekė – vazonuose...

Starkevičius: gal aš ir senamadiškas, bet kalėdinei eglutei norisi miško kvapo, o ne sintetikos (53)

Portaluose įsisiūbavus varžyboms, kurio miesto ar rajono eglė šaunesnė bei spėlionėms, kuri...

Miškų urėdija ketina pirkti septynis naujus automobilius gaisrų gesinimui (1)

Dėl besikeičiančio klimato ir dažnesnių sausrų dažnėjant miškų gaisrams , Valstybinių...

Vilkai karaliauja ne vien miškuose - ką daryti sutikus (196)

Apie tai, kad vilkų populiacija Kėdainių rajone stipriai ūgtelėjusi, liudija ir gyventojų...

Top naujienos

Ekonomistas sureagavo į valdžios veiksmus: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose (18)

„Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto...

Kručinkienė naujam bute ilgam likti neplanuoja: noriu į kaimą, bet ten dirbti – baisus išnaudojimas (21)

Kandidatuoti į Seimą besirengianti, dėl tariamo smurto prieš vaiką teista ir dukart išteisinta...

Taisyklės dėl posūkių į dešinę suglumino net naują policijos vadovą: žada vairuotojams nuolaidų (93)

Naujasis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad jį patį glumina Kelių eismo...

Raseiniuose įžiebta eglė kyla į kovą su didžiaisiais miestais: elegancija ir subtilumas tiesiog užburia

Daugelis Lietuvos miestų jau papuošė savo pagrindines miestų aikštes kalėdinėmis dekoracijomis...

Į Vitalijaus Cololo laidotuves susirinkę gedintys draugai: matyt ten, danguje, kažkam prireikė geros kompanijos (1)

Pirmadienio popietę Druskininkuose į paskutinę kelionę išlydimas humoristas Vitalijus Cololo ....

Migrantus įdarbinanti lietuviška įmonė musulmonams sudaro sąlygas melstis: jie – puikūs darbuotojai

Parduotuvėje priėjus prie duonos lentynos, daugelis imame čiupinėti duonos kepalą, tikrinti...

Griežčiausia bausmė: WADA dėl dopingo skyrė Rusijai ketverių metų diskvalifikaciją (336)

Juodžiausias scenarijus Rusijai išsipildė. Šveicarijoje posėdžiaujanti Pasaulinė antidopingo...

Vaikus po krizės šeimoje priglaudžianti moteris: kas nedirbo šio darbo, niekuomet manęs nesupras

Nuo praėjusių metų vasaros šeimoje ištikus krizei mažieji patenka į budinčiųjų...

Baltarusija: deramės dėl bendrų pratybų su NATO

Baltarusija pasirengusi organizuoti bendras pratybas su NATO ir derasi dėl galimų formatų,...

Klaipėdos policija – apie kraupų moters poelgį: esą mažylę paliko, kai pamaitinta nebeatsigavo atnaujinta  (112)

Sekmadienį pasklidusi šiurpi žinia, kad Klaipėdoje, namuose, rastas negyvas kūdikis, o jo tėvai...