aA
2018 m. Lietuvą it buldozeriu pervažiavo tik per pusmetį subrandinta valstybinių miškų reforma, miškininkams buvusi lyg perkūnas iš giedro dangaus. Nors urėdijos visais laikais buvo vienas stabiliausių ir pelningiausių valstybinių sektorių, 2017 m. liepą Seimas paskubomis priėmė Urėdijų centralizavimo įstatymą. Sumojus perimti valstybinių miškų kontrolę į vienas Valstybinės miškų urėdijos (VMU) rankas, po reformos iš 42-jų urėdijų liko 26 regioniniai padaliniai.
Į miškus vėl beldžiasi reforma – ką ji atneš
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Praėjus keleriems metams po pertvarkos ir pradėjus susitaikyti su pokyčiais, praėjusių metų gale miškininkai išgirdo, kad Aplinkos ministerija jau nusitaikė ir į girininkijas, kurių vykdant pirmąją reformą žadėta neliesti. Tad net po didelių supurtymų dirbti miške pasilikę žmonės sako nebenumanantys, kaip po dar vienos pertvarkos atrodys miškininkystė ir pačios girininkijos – kokios jos bus, kiek jų liks ir kas jose dirbs. „Žemaitis“ domėjosi, ar šioji reforma palies ir mūsiškes girininkijas.

Ramina: didelių pokyčių būti neturėtų

Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas teigia savo darbuotojus raminantis, kad pradedama vykdyti reforma jų padalinio smarkiai nepalies.

„Žemaičio“ paklaustas, ką žino apie reformą, R. Zebčiukas sakė, kad šiuo metu renkama reikalingainformacija, dėl reformos pasisako patys girininkai, kurie esą irgi nori pokyčių. Vėliau ta surinkta informacija bus apibendrinta ir tariamasi, kaip reforma atrodys ir kada ji bus įvykdyta.

„Galiu pasakyti, jog mūsų padalinį palies mažiausiai. Dar 2000 m., kai Telšiai susijungė su Plunge, pas mus darytos rimtos reformos. Taigi mūsų padalinio specialistai turi didžiausią valstybinių miškų plotą. O Lietuvoje yra pakraščių, kur urėdai nebuvo tokie veiklūs, kaip Telšių, ir žmonės tikrai nėra apkrauti darbais taip, kaip pas mus“, – kalbėjo Telšių padalinio vadovas.

VMU Telšių regioninis padalinys, sukurtas po miškų reformos, apima 16 girininkijų: 8 likusios iš buvusios Telšių urėdijos, kitos 8 – iš buvusios Rietavo urėdijos. Jam priklauso plotu Lietuvoje didžiausia Platelių girininkija, apimanti 8 300 ha, ir trečioji pagal plotą Varnių girininkija, kurią sudaro beveik 7 000 ha miškų.

Kadangi Telšių regioninio padalinio girininkijų vidutinis plotas perkopia 3 500 ha, R. Zebčiukas mano, kad girininkijų sujungimas, ką kalbėdama apie pradėtą reformą mini Aplinkos ministerija, joms negresia. Esą pertvarka aktualesnė tokioms mažoms girininkijoms, kurių turimas plotas – 2 000 ar tik 1 500 hektarų.

Į miškus vėl beldžiasi reforma – ką ji atneš
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Bus blogiau, jei nieko nedarysim“

Tačiau nemaža dalis iš 331-os šiuo metu Lietuvoje veikiančios girininkijos pertvarkos neišvengs, tokios kalbos kelia nerimą beveik 700 jose dirbančių miškininkystės specialistų. O praėjusių metų pabaigoje aplinkos ministras Simonas Gentvilas spaudoje pasisakė, kad viskas daroma tik pačių girininkijų labui, norint, kad jos dirbtų efektyviau, o darbuotojų algos būtų didesnės.

„Jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – apie žadamus pokyčius kalbėjo ministras S. Gentvilas.

VMU taip pat užsimena tik apie teigiamus pokyčius. Esą pradėjus stambinti girininkijas miškininkai jokiu būdu nebus atleidžiami, mat jų ir dabar trūksta. Keistųsi darbo krūvis.

O kaip šią reformą vertina R. Zebčiukas? „Nuo vertinimo aš susilaikysiu“, – sakė Telšių padalinio vadovas. Bet tuoj pat pridūrė, jog nesvarbu, kaip reforma būtų vertinama – teigiamai ar neigiamai, ji yra reikalinga.

Esą jeigu darbuotojai gaus didesnius atlyginimus, gal jų dirbti ateis daugiau, nes šiuo metu specialistai yra išsivaikščioję, naujus privilioti sunku, o jaunimas miškininkystės studijų nebesirenka. Ir stebėtis nėra kuo, mat jei iš girininko ar girininko pavaduotojo algos dar galima išgyventi, pasak R. Zebčiuko, eigulio alga šiandien labai menka, visiškai nekonkurencinga, todėl jaunimas nė ton pusėn nežiūri.

„Įsivaizduoju, kad po reformos bus padidinti darbo krūviai, pakeltos algos. Gal kažkokių mažiau reikšmingų darbų nebereikės daryti, nes naujos technologijos ateina. Gal miškininkai bus techniškai geriau aprūpinti, gal kiekvienas specialistas turės po automobilį, – svarstė R. Zebčiukas. – Bet pagrindinis tikslas yra, kad specialistai gautų gerus atlyginimus. Ir kad būtų garantija, jog valstybiniai miškai ateity bus prižiūrimi. Jei nieko nedarysim, tikrai bus blogai.“

Įdarbintų visą absolventų kursą

Ankstesnės miškų reformos metu garsiai šaukta, kad miškų sektoriuje reikalingas skaidrumas, būtina medienos kontrolė, nes miškai baigiami iškirsti. Tai neabejotinai metė šešėlį ant visos miškininkystės sistemos ir dirbančiųjų joje. Sunaikinta ne tik nusistovėjusi sistema, bet ir kai kurių žmonių likimai. Po reformos nemaža dalis miškininkų buvo atleisti ar patys išėjo iš darbo.

Su to pasekmėmis tvarkomasi iki pat šiol. R. Zebčiukas guodėsi, kad rasti darbuotojų į girininkijas yra be galo sunku. Antai į vieną iš Telšių padalinio girininkijų darbuotojų ieškoma ir nerandama jau dvejus metus, trūkstama dviejų girininkų pavaduotojų, ką jau kalbėti apie eigulius.

O iš kur jų paimti, jei net ir į miškininkystės studijas stoja vos vienas kitas. R. Zebčiukas sutinka su tuo, kad tam įtakos turėjo įstatymas, centralizavęs urėdijų funkcijas, kurį priimant miškininkai be pagrindo buvo visaip juodinti, netgi išvadinti vagimis.

Miškasodis
Miškasodis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tad ir dėl to miškininko profesija, iki šiol nenusiplaunanti tos juodos dėmės, nėra populiari. Studentų mažėjimą, R. Zebčiuko nuomone, lemia ir apskritai gyventojų mažėjimas kaimuose.

„Kai aš stojau į miškininkystės studijas kažkur prieš 40 metų, į vieną vietą buvo 4,6 kandidato.
Reikėjo turėti gerą vidurkį, kad įstotum. O šiandien, kaip pasakojo bičiulis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ketvirtame kurse yra netoli 20 studentų, pirmame, antrame ir trečiame kursuose – netoli dešimties. O anais laikais būdavo po 50...“

Anot R. Zebčiuko, darbuotojų trūkumas VMI padaliniuose dabar toks, kad jis vienas į darbą galėtų priimti ir tuoj pat rastų, kur įdarbinti, visą absolventų kursą. O juk su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir 25 likę VMU regioniniai padaliniai. Tad darbuotojų trūkumą girininkijose bent iš dalies išspręstų pakeltos algos – juk abiturientai studijas renkasi ir pagal tai, ar įgyta specialybė bus gerai apmokama.

„Todėl ir sakau, kad reikia tą reformą daryti. Kitaip bus tuščios girininkijos. Kokia to prasmė? Aišku, žmonės visada reformų bijo. Bet aš manau, kad viskas bus tik į naudą“, – įsitikinęs VMU Telšių regioninio padalinio vadovas.

Kaip bus iš tiesų, parodys laikas. Nes šiuo metu ir pati VMU dar negali pasakyti, nei kokios ateityjegirininkijos bus, nei kiek jų liks. Ar bus išsaugota ir sustiprinta miškininkų bendruomenė, aklai išdraskyta prieš kelerius metus?

O kas laukia Plungės medelyno?

Po „buldozerinės“ miškų reformos buvo nuspręsta naikinti šiuo metu VMU Telšių regioniniam padaliniui priklausantį Plungės medelyną. 1959 m. įkurtas ir ne vieną dešimtmetį sėkmingai veikęs medelynas staiga tapo nuostolingas.

„Tie procesai visam pasauly vyksta. Pažiūrėkim į kaimynus latvius, kur veikia tik 2 ar 3 valstybiniai medelynai. O pas mus ne taip seniai jų dar buvo 42. Išlaikyti juos – neracionalu. Jei dideli medelynai perka modernią techniką, tai ji bus naudojama kiaurus metus. O tokiuose medelynuose kaip Plungės, pavyzdžiui, daigų sodintuvas reikalingas tik mėnesį ar du. Tai kas gali sau leisti išlaikyti tokius medelynus?! Tai valstybės pinigų švaistymas“, – prieš metus „Žemaičiui“ sakė R. Zebčiukas.

Norą perimti medelyną ir įrengti jame parką pareiškė Plungės rajono savivaldybė. Tačiau kalbos pamažu nutilo, medelyno plotas liko mažai prižiūrimas, vasarą kurį laiką čia net nebuvo pjaunama žolė. Koks šio medelyno likimas?

„Valstybinė miškų urėdija mano ir Plungės mero prašymu sutiko medelyną perduoti Savivaldybei. Tam dabar rengiami dokumentai. Kai tik parengs, jei tik Savivaldybė nepersigalvos, o dabar tokios informacijos neturiu, ir bus perduotas. Duok Dieve, suspėtų per šiuos metus“, – planus, kurie pamažu virsta dokumentais, atskleidė R. Zebčiukas.

Tad galbūt netrukus kažkada klestėjusio, o dabar praeivius liūdinančio medelyno vaizdas pasikeis, kai tik Savivaldybė sugalvos, ką su šiuo likusiu laisvu plotu daryti.

Žemaitis
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
2.2381

Mėgina išgelbėti mišką – ar tam padės ten rasti saugotini augalai

Dukstynos miške sodybą turinti Irena baisėjosi privatininkų drastiškai kertamais miškais....

Urėdija paskelbė apie rekordinį pelną ir kiek dėl brangstančios medienos uždirbs šiemet

Valstybinių miškų urėdija 2021 metais uždirbo rekordines pajamas – 206 mln. eurų – net 39,1...

Mediniame name įsiveisė kenkėjai – ar jį dar įmanoma išgelbėti

Kaip ir kiekvieną pavasarį, atšilus orams, atbunda įvairiausi kenkėjai . Lietuvoje plačiai...

Teisėtai kertant mišką padaryta beveik 130 tūkst. eurų žala (1)

Telšių rajone miškų kontrolės pareigūnai nustatė didelio masto miško paklotės pažeidimą.

Po iš medžiotojų sudarytos savivaldybės komisijos išvadų medžiotojai ūkininkui už šernų suniokotus pasėlius nemokės (2)

Kauno apygardos administracinis teismas tenkino Lazdijų rajono Aštriosios Kirsnos medžiotojų...

Top naujienos

Delfi Plius DELFI

Po ukrainiečių paviešintų vaizdų – šokas šlovinusiems Rusijos kariuomenę: tai paskutinis lašas (5)

Rusijos karo tinklaraštininkus šokiravo jų šalies kariuomenės nekompetencija, Vladimirui Putinui...

Infliacija krizės dar neatnešė: lietuviai masiškai taupyti nesiima, tačiau įspėjimų jau yra (1)

Infliacijai siekiant aukštumas, gyventojai veržtis diržų ir vartoti mažiau dar neskuba, sako...

Karybos ekspertas: Mariupolio gyventojų laukė žeminanti Kadyrovo čečėnų procedūra (1)

Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos...

Po klausimo apie Ukrainą Micičius be žodžių paliko spaudos konferenciją specialiai „Delfi“ iš Belgrado (1)

Jokių abejonių, Ukraina turi solidžią krepšinio bendruomenę, šiuo metu dėmesį telkiančią ne...

Karas Ukrainoje. Prie Donecko ir Luhansko Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 9 priešo atakas, kovos tęsiasi dar 4 vietose Rusija uždraudė į šalį atvykti JAV prezidentui Bidenui (12)

Ukrainos Jungtinių pajėgų grupuotės spaudos tarnyba „Facebook“ pranešė, kad prie Donecko ir...

Išmaudytas Eurolygos čempionų strategas – apie NBA, finalo „X-faktorių“ ir nutildytus skeptikus specialiai „Delfi“ iš Belgrado

Po pergalingo Eurolygos finalo čempionų ekipos Stambulo „Anadolu Efes“ strategas Erginas...

Verslas PliusJulija Leimonė

Kavos pirkinėjimas – tikras pinigų švaistymas: kiek galite sutaupyti, jei ją kokybiškai pasiruošite namuose

Infliacija per kišenes daugeliui kirto taip, kad nori nenori reikėjo permąstyti savo išlaidas....

Delfi PliusŽurnalas „Mano namai“

Praktiškos palėpės scenarijai: kaip funkcionaliai išnaudoti erdvę po stogo šlaitu

Iššūkiai projektuojant palėpę dažniausiai susiję su žemų sienų ties stogo nuolydžiu...

Delfi PliusVaidas Mikaitis

Turistų netekusi lietuvių pamėgta atostogų kryptis gerokai apsileido: šiukšlės paplūdimiuose bado akis

Gal trumpam pamirškime Ukrainą ir karą? Žinau, sunku, o gal net ir neįmanoma. Bet pabandykime...

Delfi PliusDainius Sinkevičius

Siaubas, kurio neįmanoma pamiršti: rašyti nemokėjusį 6-metį užkasė prie namų, o kapą apipylė šiukšlėmis (2)

Tai – siaubinga istorija, kurios ją tyrę policijos ir prokuratūros pareigūnai iki šiol negali...