„Gavome akivaizdžių įrodymų, jog medus meškas traukia. Visai šalia Bitininkytės muziejaus Stripeikiuose. Už pasidalinimą labai ačiū Gediminui!“, – rašoma trumpame pranešime.

Šleivakojės pas mus fiksuojamos jau ne pirmą kartą. Tai paaiškinama tuo, jog jos nėra sėslios ir klajoja gana dideliais atstumais ir tuo, jog miškuose vis daugiau stebėjimo kamerų, todėl tikėtina, kad rudosios į objektyvus paprasčiausiai patenka dažniau nei anksčiau.

Meška Aukštaitijos nacionaliniame parke

„Meškos pas mus tikrai apsistos. Mes niekuo nesiskiriame nuo Estijos ir Latvijos. Estijoje jų gyvena apie 800 ir net leidžiama medžioklė. Pas mus šleivakojės atkeliauja iš Baltarusijos ir Latvijos. Prisimenu, kaip prieš keletą metų diskutavome su baltarusiais ir jie sakė, jog pas juos nėra meškų, jos ateina iš Lietuvos. Manau, per dešimt metų meškos pas mus įsikurs. Tik mes jų, kaip ir vilkų, nematysime. Tai jautrūs gyvūnai, kurie sugebės gyventi šalia mūsų“, – aiškina S. Paltanavičius ir sako, kad šiam gyvūnui tinka ne visi dideli miškų masyvai.

Meška Aukštaitijos nacionaliniame parke

Pavyzdžiui, Dainavos girioje grybavimo sezono įkarštyje vienas gyventojas mato kitą. Kai toks intensyvus judėjimas, vietos žvėrims nebėra kur slėptis. Dideliam gyvūnui tokiomis sąlygomis tiesiog nėra kur dėtis. Pasak gamtininko, mūsų nacionaliniai įpročiai, kai kartu su lenkais esame vieni aktyviausių grybautojų Europoje, trukdo gyvūnams. Švedai, pavyzdžiui, nelenda į miškus ir nerenka visko iš eilės.

„Mūsų nacionaliniai įpročiai pristabdo šiuos gyvūnus“, – konstatuoja gamtininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)