Projektai finansuojami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Lėšos yra skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Statys paukščių fermas
Jau bene du dešimtmečius Ukmergės rajone ekologiškai ūkininkaujantis Saulius Daniulis – vienas iš tų ūkininkų, pasiryžusių įgyvendinti nemažos apimties investicinį projektą, kuris leis ekologiniame ūkyje sukurti didesnę pridėtinę vertę. Ekologiškų javų augintojas imasi naujos veiklos – paukštininkystės, statys paukščių fermas, kur laikys vištas dedekles.
Panašius projektus įgyvendina ir tokio pat tipo paukščių fermas stato dar keletas ūkininkų iš įvairių šalies rajonų, priklausančių Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių įsteigtam kooperatyvui „BIO LEUA“, tad į rinką bus tiekiamas gana reikšmingas kiekis ekologiškų kiaušinių.
„Visiems sutelkus produkciją realizacijai, bus didžiausios ekologiškų kiaušinių gamybos apimtys Baltijos šalyse. Po vieną būtume mažai reikšmingi, bet susikooperavus per dvi dienas turėsime sunkvežimį produkcijos“, – tvirtino S.Daniulis.
Rūpesčiai dėl statybų
Daugiau nei 300 ha ekologinio augalininkystės ūkio savininkas dabar paskendęs rūpesčiuose dėl paukščių fermų statybos leidimo. Jo investicinis projektas jau patvirtintas, paramos lėšos paukštininkystės veiklos pradžiai užsitikrintos, tačiau, kaip neretai nutinka, atsirado sunkumų gaunant leidimą statyboms.
„Ketinimai dideli, su Žemės ūkio ministerija ir Nacionaline mokėjimo agentūra viskas sklandžiai klostosi, parama skirta, tačiau vargas dėl statybų. Mes turime statyti žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, nes statant ekologinį paukštyną aplink turi būti ganyklos paukščiams. Jos turi būti žemės ūkio paskirties žemėje. Dėl biurokratinių trikdžių nespėjame pradėti statybų, tad dabar derinamės dėl pratęsimo. Uždelsimui įtakos turėjo ir koronavirusas“, – aiškino ūkininkas.
Fermas ketinama atidaryti kitais metais. „Trūks plyš kitais metais turėsime pradėti veiklą. Šiemet reikia uždengti stogą, paskui pasirūpinti įranga, ir kitais metais pradėti rinkti kiaušinius“, – skubinasi investicinį projektą įgyvendinantis S.Daniulis.
Konsultuojasi su užsieniečiais
Investicinio projekto vertė – apie 800 tūkst. eurų, pusę sumos (400 tūkst. eurų) kompensuos paramos lėšos pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.
„Statysime dvi atskiras, viena nuo kitos tam tikru atstumu nutolusias fermas, talpinančias po 6 tūkstančius vištų – iš viso 12 tūkstančių dedeklių. Tokio atskyrimo reikia dėl ligų profilaktikos. Be to, kiekviena iš tų fermų bus dar padalintos į dvi vištides po 3 tūkstančius vietų. Vištos laisvai ganysis aplink plytinčiame nemažame 14 hektarų sklype. Didesnis plotas reikalingas, kad galima būtų keisti ir atnaujinti ganyklas. Vištų mėšle yra daug azoto ir rūgšties, tad reikės vis atnaujinti ganyklas, kad pievos būtų nuolat žalios, ir vištoms būtų normalus racionas“, – pasakojo į naują veiklos kryptį sukantis ūkininkas.
10 tūkst. kiaušinių per dieną
Fermose bus laikomos vištas nuo 16 iki 75–80 savaičių, planuojama pasiekti 80 proc. dėslumą. Tai būtų maždaug 9–10 tūkstančiai kiaušinių per dieną. „Konsultuojamės dėl pašarų su vokiečių ir švedų paukščių augintojais, taip pat ir su „Auga Group“, kuri gamina ekologiškus pašarus“, – sakė javų augintojas.
Nauja veikla susidomėjo bei dirbti kartu planuoja ir ūkininko dukra, kuri dabar atlieka praktiką Švedijos paukštynuose. Jaunoji ūkininkė seks tėčio pėdomis.
Ekologiniame augalininkystės ūkyje ūkininkas augina įvairias kultūras, kurių didžioji dalis eksportuojama. Pastačius paukščių fermas dalis grūdų teks lesalų gamybai.
Du dešimtmečius ekologiškai ūkininkaujantis ukmergiškis augina kviečius, dobilus sėklai, avižas, pupas ir žirnius, rugius. Šiemet sės rapsą, anksčiau augino soją. Pasak jo, ne visada pasiseka mūsų sąlygomis išauginti šią šilumamėgę kultūrą. Ūkininkas pabrėžė, kad ekologiniame ūkyje yra griežtai laikomasi sėjomainos.
S. Daniulis aiškino, kad lesalai vištoms turi būti subalansuoti pagal jų amžių. Pasak jo, Europoje visos auginimo technologijos yra jau „sukramtytos“, pasirinkus atitinkamą vištų veislę ir lesinant atitinkamais pašarais, praktiškai garantuojamas atitinkamas dėslumas ir pasiekiamas laukiamas rezultatas.
Vystys trumpąją maisto tiekimo grandinę
Investicinius projektus, kurie leis užsiimti ekologine kiaušinių gamyba, įgyvendinantys ūkininkai įvertino ir realizacijos galimybes. Jiems būtų patraukli vietinė rinka, ūkininkai norėtų vystyti trumpąją maisto tiekimo grandinę ir tiekti ekologiškus kiaušinius darželiams, mokykloms, viešojo maitinimo įstaigoms.
„Planuojame aktyviai dalyvauti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje ir šviežią bei ekologišką produkciją tiekti vietos vartotojams. Būtų puiku, kad tokius produktus vartotų vaikai darželiuose, mokyklose“, – teigė ūkininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad svarbu turėti ir eksporto galimybes, tokiu atveju sukalbamesni būna vietos partneriai.
„Kad su mumis kalbėtų kaip su partneriais ir nemuštų kainų, mes turime turėti galimybę produkciją išvežti. Eksportui reikia nemažo kiekio. Jeigu būsi vienas, galimybės bus menkos. Skaičiavome, kad per dvi dienas turėtume surinkti sunkvežimį kiaušinių. Kiek domėjomės, Europoje galime pakonkuruoti su ekologiškais kiaušiniais. Sutelkus didesnį produkcijos kiekį turėtume daugiau laisvės rinkoje“, – teigė S. Daniulis.
Ūkininkas pabrėžė, kad be KPP paramos nebūtų įmanoma įgyvendinti tokį sumanymą. „Bankai tiek nepaskolintų, nes neturėtume kapitalo užstatui. KPP – vienintelis išsigelbėjimas“, – tvirtino ekologinio ūkio savininkas.
