Kiekvieną galima lankyti skirtingu sezonu ir vis tiek patirti gražių įspūdžių.
Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“.
L. Mekionis sako, kad galima susidaryti mini maršrutą ir keliaujant smagiai praleisti laiką. Kaune, Aleksote, yra senoji obelis, kuriai 350 metų. Nors jos dalis išpuvusi, bet ji veda vaisius. Malonu vien nusiskinti ir paskanauti seniausio vaismedžio vaisių.
Kitas objektas prie Kauno – Akademijos miestelyje, Tado Ivanausko sodyboje kur auga turkinis lazdynas.
„Kai kalbamae apie lazdynus, žmonės paprastai galvoja, kad tai nedideli krūmai, o šis medis toks, kad jo kamieno vienas vyras neapglėbs. Antro tokio lazdyno Lietuvoje nėra. Jis veda riešutus. Nors šį medį gali auginti bet kas, bet reikia atminti, kad jis užaugs kaip didelė liepa“, – dėsto arboristas.
Vaisiai auga kekėmis, tačiau vaisius išlukštenus kur kas mažesni nei mums įprasti, todėl derliui juos mažai kas augina.
Kaune, Šančiuose, auga šilkmedis, kuriam virš 100 metų. Dauguma žmonių, kurie šiuos medžius augina namie, įpratę augalus matyti kur kas mažesnius.
Važiuojant iš Kauno į Prienus auga mieldažynė kriaušė (pavadinimas kilęs ne nuo veislės, bet nuo netoliese gyvenančių žmonių pavardės), kurios kamieno apimtis 5,7 metro. Jei ąžuolo kamieno apimtis virš 4 metrų, tai jau saugotinas medis.
„Tai gražus ir derantis medis. Jį labai malonu pamatyti kai žydi ir kitą kartą galima atvažiuoti vasaros gale kai galima paragauti vaisių, nors kriaušės nėra labai skanios“, – dėsto L. Mekionis.
Senosiose Žagarės kapinėse auga šermukšnis, kurio apimtis 2,27 metro. Tai ypatingai didelis medis.
Laukuvoje auga storiausias Lietuvoje graikiškas riešutas. Jis matosi iš tolo – labai storas ir aukštas medis.
„Vaismedžių turizmu reikėtų užsiimti keletą kartų per metus. Žiemą, kai žydi ir kai brandina vaisius“, – dėsto arboristas.
