Šiuo metu kooperatyvas turi 28 narius, kurių ūkių bendras dirbamos žemės plotas sudaro beveik 5 tūkst. ha. Ūkininkai nusprendė kartu ieškoti ne tik naujų rinkų savo produkcijai parduoti, sėklai ir kitoms ūkininkauti būtinoms priemonėms pirkti, bet ir dalytis patirtimi, mokytis ūkininkauti efektyviau, nes tai ir yra vienintelis kelias norintiems išsilaikyti rinkoje.
Apie pirmuosius „Jukagros“ metus pasakoja kooperatyvo direktorius Justinas Milius.
– Į kooperatyvą „Jukagros“ durys visiems ūkininkams atvertos, o kaip atrodo tie, kurie pro jas įžengė ir pasiliko?
– Yra turinčių 30-40 ha dirbamos žemės, o stambesni turi ir per 400 ha. Vidutinis ūkio dydis – 180 ha.
– Ar lengvai surandate bendrus sprendimus, juk 30 ha turinčiam ūkiui reikia ne to paties ir ne tiek pat, ko ir kiek reikia valdančiam per 400 ha?
– Yra skirtumų, bet yra ir bendrų tikslų. Patyriau, kad taisyklė tokia – kuo ūkis mažesnis, tuo yra daugiau problemų. Stambesni ūkiai gal ne tiek baiminasi investicijų. Tačiau visiems reikia naujų rinkų, grūdus brangiau parduoti ir pigiau pirkti sėklą, trąšas, chemikalus. Taigi pagrindinė kooperavimosi filosofija – siekti naudos per masto ekonomiją.
– Kooperavimosi nauda akivaizdi. Tačiau kodėl ūkininkai vengia kooperuotis?
– Ūkininkams trūksta supratimo apie kooperavimosi naudą. Žmonės labai klysta iš karto skaičiuodami, kokią gaus naudą tuoj pat, tačiau neįvertina kooperavimosi pridedamosios vertės. Visiems reikia mokytis dirbti efektyviau, taigi dalyvaujant kooperatyve yra daugiau galimybių pasidalyti gerąja patirtimi. Kitas niuansas – dabar daug ūkininkų stebi, kaip mums seksis. Neabejoju, jeigu kooperatyvui seksis, tai atsiras daugiau norinčių prisijungti.
– Iš pavadinimo galima susidaryti įspūdį, kad nusistatėte plėtros ribas: „Jukagros“, taigi – Jonavos, Ukmergės ir Kaišiadorių rajonai?
– Tokia tik pradžia. Žinoma, svarbu ir ūkių koncentracija, ypač smulkiesiems ūkiams, nes dabar dirbame su vietiniais grūdų elevatoriais, tačiau į kooperatyvą gali jungtis ir ūkininkaujantys kituose rajonuose.
– Suprantu, kad kiekvienam kooperatyvo nariui tai svarbu. Bet teko girdėti apie jūsų planus bendrai ne tik pirkti, bet ir bendrai naudoti žemės ūkio techniką. Ar jau numatėte, kaip tai darysite?
– Konkretaus projekto neturime, tačiau tariamės apie tokias galimybes ateityje. Kooperacijos principu būtų naudinga turėti dalį žemės ūkio technikos, kad kooperatyvo nariai turėtų galimybių ta technika naudotis.
– Kokie šių metų rezultatai? Ar per kooperatyvą jo nariai jau galėjo realizuoti savo produkciją? Ar yra reikalavimas tai daryti tik per savo kooperatyvą?
– Nors kooperatyvas įsteigtas vasario pradžioje, tačiau realiai pradėjome dirbti nuo balandžio mėnesio. Daug ūkininkų dar buvo sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis, taigi įsipareigojimus turėjo vykdyti. Tačiau likusią derliaus dalį kooperatyvo nariai realizavo per kooperatyvą. Kol kas Lietuvoje, o tolimesnėje ateityje, kartu su kitais kooperatyvais gal bandysime grūdus realizuoti ir kitose rinkose. Žinoma, jeigu pavyks sukaupti būtiną grūdų kiekį. Kooperatyvo valdyba nutarė, kad nariai turi per kooperatyvą realizuoti ne mažiau, kaip 60 proc. užauginto derliaus.
– Tai tikriausiai susiję su kooperatyvo pripažinimo reikalavimais?
– Taip. Ateityje planuojame, kad nariai per kooperatyvą realizuos apie 80 proc. ar daugiau užauginto derliaus.
– Girdėjome apie jūsų planus imtis ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Kokie tai planai?
– Pirmiausia norime ne teoriškai, bet realiai išsiaiškinti, kokia veiklos kryptis mums būtų naudingiausia – ar gamyba, ar agrotechnikos servisas, ar perdirbimas. Išsiaiškinsime ir tada priimsime sprendimus.
