Nenori prisiminti

Vilkaviškio rajone šiemet deklaruota 326 ha bulvių plotų, daugiausiai – net 217 ha – Pilviškių seniūnijoje. Šioje seniūnijoje gyvena ir žemę dirba didžiausi mūsų rajono bulvių augintojai Alvytė ir Eugenijus Valuckai. Šiemet šeima sodino apie 140 ha šių daržovių.

Valuckų ūkyje auginamos bene dešimties skirtingų veislių bulvės. Nors darbo dėl tokios įvairovės yra daugiau, nes kiekviena veislė reikalauja skirtingos priežiūros ir net apdorojimo, tačiau ūkininkai savo klientams gali pasiūlyti didesnį pasirinkimą. O žmonių poreikiai – nevienodi. Be to, pasak A. Valuckienės, tiek skirtingų veislių auginti apsimoka ir dėl neprognozuojamų Lietuvos klimato sąlygų. Mat vienos veislės geriau iškenčia drėgmę, kitos – sausrą.

Pastaraisiais metais šeima dėl gamtos išdaigų patyrė nemažų nuostolių. Valuckai nenori nė prisiminti praėjusio rudens, kai dėl lietaus neteko kone pusės derliaus. Tada bulviakasis baigėsi beveik mėnesiu vėliau nei įprastai, tačiau dalies bulvių taip ir nepavyko nukasti, jas teko užarti. Nukastos bulvės jau po poros savaičių sandėliuose ėmė pūti, tad augintojams teko nemažą dalį derliaus paprasčiausiai išmesti. Praeitų metų sezonas buvo blogiausias nuo 1992-ųjų ūkininkaujantiems Valuckams.

Tikisi geriausio

Išgąsdinta praeitų metų nesėkmių, A. Valuckienė šiemet net bijo pagalvoti, kas būtų, jei Lietuvą vėl užkluptų liūtys. Bulviakasis jau prasidėjo ir pirmas derlius atrodo gana neblogas, tačiau rezultatas dabar nedžiugintų, jei žemdirbiai vasarą bulvių nebūtų nuolat laistę.

„Deja, laistyti galėjome tik apie pusę plotų, nes prie kitų bulvių laukų nėra vandens telkinių. Vasara buvo tokia sausa, kad vos palaisčius vieną plotą jį vėl buvo galima laistyti iš naujo. Be abejo, tuose laukuose, kuriuos laistėme, bulvių derlius bus geresnis nei ten, kur trūko vandens. Iš vieno hektaro tikimės prikasti bent 50 tonų bulvių, tačiau neabejoju, kad bus laukų, kuriuose iš tokio paties ploto prikasime ir 70 tonų“, – sakė A. Valuckienė.

Ji vylėsi, kad gamtos sąlygos šiemet bus palankios ir bulviakasį bus galima baigti tradiciniu metu – spalio 5–7 dienomis. Praėjusiais metais paskutines bulves Valuckai nukasė lapkričio pradžioje.

 Valuckų ūkis

Brangu, bet naudinga

Jau septynerius metus ūkyje naudojami biologiniai preparatai, stengiamasi mažinti chemikalų ir trąšų kiekį. Anot A. Valuckienės, cheminių preparatų būtų galima visiškai atsisakyti, tačiau į bulves dažnai įsisuka spragšių lervos, kurių negali išnaikinti be insekticidų. Šie kenkėjai per augimo periodą šiek tiek apkandžioja bulves ir kai kurios praranda prekinę išvaizdą.
Žmonėms nerūpi, kad kartais ne taip patraukliai atrodantis produktas gali būti daug sveikesnis už tą, kuris atrodo idealiai.

„Aišku, spragšių lervos „paženklina“ tikrai ne visą užaugintą produkciją, tačiau klientai niekaip nesuprastų, jei mūsų bulvėse rastų nedidelių skylučių. Prekės išvaizda žmonėms yra svarbi ir jiems visai nerūpi, kad kartais ne taip patraukliai atrodantis produktas gali būti daug sveikesnis už tą, kuris atrodo idealiai. Deja, kartu naudoti biologinių preparatų bei insekticidų negalima, tad visiškai atsisakyti chemikalų neįmanoma. Vis dėlto esame pasiryžę ir toliau mažinti jų kiekį. Biologiniai preparatai skatina žemėje daugintis gerąsias bakterijas ir naikinti blogąsias. Jie atgaivina nualintą žemę ir leidžia ateityje tikėtis dar geresnio derliaus. Nepaisant to, kad tai gana brangu, šiemet tokiu būdu bulves auginome maždaug dvidešimtyje hektarų“, – pasakojo ūkininkė.

Pirmas grikių derlius

Nors pagrindinis Valuckų ūkio pelnas ateina iš bulvininkystės, tačiau jie taip pat augina ir kitas žemės ūkio kultūras. Iš viso šeima dirba daugiau nei tūkstančio hektarų žemės plote. Tiesa, kaip sakė ūkio šeimininkė Alvytė, visos valdos – lyg trys ūkiai viename, mat kartu žemę dirba ir savo ūkius turi jų vaikai Neringa Budrevičienė ir Nauris Valuckas su antromis pusėmis.

Šiandien Valuckai taip pat augina rapsus, javus, maistines avižas, kukurūzus ir grikius. Pastarąją kultūrą ūkininkai pabandė auginti tik šiais metais ir visai neseniai nuėmė pirmąjį derlių. Žemdirbiai buvo pasėję apie 50 ha grikių. Nors kai kurie grikiai dar žydėjo, Valuckai nesiryžo laukti, kol nužydės visi. Tada būtų buvę rizikos, kad jau prinokę grikiai išbyrės. Šeima dabar dar negali pasakyti, koks šios kultūros derlius. Nors grikiai aruoduose, tačiau juos teks valyti bei džiovinti. Tik tada bus galima sužinoti, kiek jų pavyko užauginti.

„Šią kultūrą pabandėme dėl sėjomainos. Turime lengvų žemių, kuriose nei rapsų, nei kviečių, nei kukurūzų sėti nelabai apsimokėtų“, – sakė Valuckų dukra Neringa Budrevičienė.

 Valuckų ūkis

Šalyje – vos keli

Valuckai turi lietuviškąjį „Ekoagros“ bei tarptautinį „GlobalG.A.P.“ sertifikatus. Šie dokumentai įrodo, kad šeimos ūkyje užauginta produkcija yra išskirtinės kokybės. Be to, sertifikatai padeda lengviau užmegzti prekybinius ryšius.

Ypač didelės naudos šeima tikisi iš „GlobalG.A.P.“ sertifikato, kuris dažnai reikalingas bendradarbiaujant su Europos Sąjungos šalimis. Prieš kelis metus užsidarius visoms Rusijos rinkoms, viena iš pagrindinių Valuckų užaugintų bulvių eksporto krypčių būtent ir tapo Europos šalys.

Savo produkciją jie taip pat tiekia Lietuvos prekybos centrams.

„Kai daugiau nei prieš penkerius metus siekėme gauti „Ekoagros“ sertifikatą, atrodė, kad įdėjome daug darbo. Tačiau kai praėjusiais metais nusprendėme siekti „GlobalG.A.P.“ sertifikato, pamatėme, kad tada buvo vieni juokai.

Šis sertifikatas yra patikinimas, kad maisto produktai yra priimtino saugos ir kokybės lygio, pagaminti atsakingai, paisant darbuotojų sveikatos, saugos ir gerovės bei daugybės kitų reikalavimų. Lietuvoje tokį sertifikatą kol kas turi vos keli ūkiai“, – sakė N. Budrevičienė.