aA
Šparagai arba smidrai tai daržovės, kurias lietuviai sparčiai atranda. Jų bumas prasidėjo prieš keletą metų, kai iš praktiškai nežinomo augalo, kurį pirkdavo tik gurmanai, jos tapo ypatingai mėgiamomis ir augintojai kartais net užveria sodybų duris, nes nesugeba patenkinti paklausos.

Tuo pačiu pradėjo kurtis specializuoti ūkiai, užsiimantys šia kultūra. Iš pradžių smidrai buvo prabangos prekė – ūkininkai dar ir dabar vieną smidrą kartais sugeba parduoti po pusantro euro – kurią didmenininkai pardavinėdavo kilogramais, dabar paklausa auga ir realizuojama tonomis. Tai leidžia išsilaikyti dešimtims ūkių, nes šio augalo privalumas tas, jog norint gyventi iš jo auginimo nereikia didelių plotų.

Simonas Klinavičius, ūkio „Geras šparagas“ savininkas, į ūkio kūrimą investavo 15 tūkst. litų. (apie 4,5 tūkst. eurų). Prieš septynerius metus tai buvo dideli pinigai. Visas jo valdomas plotas 7 hektarai. Augina šparagus ir šiek tiek braškių.

Simonas Klinavičius
Simonas Klinavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Įkvėpė straipsnis

„Ilgai dirbau biure ir kai netekau darbo pradėjau galvoti, ką gyvenime galima veikti. Buvo tėvų sodyba, žemės šiek tiek lėšų investicijoms po parduoto buto. Vieną vakarą internete aptikau straipsnį apie šparagų auginimą. Sudomino, nes dar prieš tai planavau juos sodinti savo darže. Per naktį skaičiau ir ryte užsakiau Nyderlanduose daigus“, – prisimena ilgai transporto vadybininku dirbęs vyriškis.

Jis prisipažįsta, kad juos buvo vieną kartą ragavęs restorane. Skonis patiko. Nors Molėtų raj. žemės nėra ypatingai derlingos, tačiau šiai kultūrai užtenka.

Pasak ekspertų, lietuviškas derlius jau gali konkuruoti su importiniu. Jei lietuviškas ir itališkas salotas sunkiai atskirsite, tai kuris šparagas lietuviškas kuris tailandietiškas pamatysite iš karto. Mūsiškiai kokybiškesni, dėl to gana lengvai atlaiko konkurenciją su importu, kurie dažnai vežami iš labai tolimų kraštų ir praranda dalį skoninių savybių.

Kadangi vietos rinka baigia prisipildyti jau galvojama ir apie eksportą. Pernai šios kultūros buvo deklaruota 38.56 ha.

S. Klinavičius netgi juokauja, kad kai prasideda sezonas ir didžiausią šparagą galima parduoti po 1,6 euro, kartais tenka nuimti reklamą, rodančią kelią į sodybą, nes nebesugeba patenkinti paklausos.

„Lietuvai trūksta 50-60 proc. daržovių. Nors oficialiai valdžia sakė, kad šis sektorius prioritetinis, tačiau parama nebuvo didelė. Išskyrus šiltnamius, kuriems buvo skirta didžiulė parama ir jau ankstyvą pavasarį turime savo daržoves, kurių nereikia įsivežti iš kitų šalių“, – kokias turime galimybes brėžia Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertas. Tačiau ir čia slypi povandeniniai akmenys. Įsitvirtinti ne taip paprasta, nes tuščių lentynų nebūna.

Pradėjo nuo pusės hektaro

Kalbant apie verslo pradžią, kai Simonui atvežė daigus, naujai iškeptas ūkininkas pasodino pusę hektaro. Kaip auginti paklausinėjo olandų, konsultavosi su vyresniais augintojais. 2014 m. ši šaka buvo remiama ir žmogus gavo paramą.

„Pirmais metais pats klūpėjau ant kelių ir ravėjau visą pusę hektaro. Derlių gavai antrais metais. Tokiam plotui užtekdavo manęs ir poros pagalbininkų, kad derlių nuskintume, sutvarkytume ir parduotume. Antrais metais sugrįžo ir investicijos. Realizacija buvo labai paprasta, nes kiekis buvo juokingas“, – apie žaibišką grąžą pasakoja šeimininkas.

Šiandien pusės hektaro užsodinimas, su darbu, kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Jei turi gabumų pardavinėti, antrais metais šie pinigai sugrįš su kaupu.

Daržoves metė

Kita kultūra, kuria užsiima ūkininkas – braškės. Jos auga laukuose. Auginimo šiltnamiuose atsisakė.

„Kartu su šparagais auginau ir dešimtis daržovių. Vien pomidorų buvo 20 veislių. Tačiau tai dubliavosi su smidrų sezonu ir prekyba turguose atimdavo labai daug laiko, nes prasidėdavo šparagai, o tuo pačiu metu reikėdavo tvarkyti šiltnamius, sodinti daigus. Nusprendėme specializuotis. Taip liko šparagai ir braškės, nes kai baigiasi smidrai, prasideda pagrindinis uogų sezonas. Turime minčių imtis dar vienos kultūros, kad sezonas, kai gaunamos pajamos, būtų kuo ilgesnis“, – verslo strategiją apibūdina šeimininkas, kad vasara paplušėjus vėliau būtų galima gyventi ramiau.

Daržovių problema ta, kad jos atima daug laiko, sudėtinga realizacija – reikia daug laiko praleisti turguose, siūlyti viešojo maitinimo įstaigose ir milžiniška konkurencija. Tačiau prekiaujant turguje daug daržovių patrauklu – tiesiog prekystaliai atrodo labai gražiai, daug spalvų.

Kalbant apie šparagus, daigas produktyvus 8 metus, derlius imamas nuo gegužės iki birželio. Tačiau toliau prasideda kita strategija. Jei auginsi hektarą, reikės juos pardavinėti po 10 eurų už kilogramų, arba auginti 5 hektarus ir realizuoti didmena.

Smidrų ūkį įkūrusiam vyrui pinigai sugrįžo per du metus: kiekvienais metais vis daugiau pirkėjų
© Shutterstock nuotr.

Pritrūksta derliaus

„Turiu keturis hektarus šparagų ir man derliaus pritrūksta, nes kiekvieną pavasarį deruosi su pirkėjais ir paaiškėja, kad reikia didesnio kiekio, nei užaugo. Mano ūkio pilnai užtenka pragyventi keturių asmenų šeimai. Tačiau norint uždirbti mažame plote reikia rinktis daugiamečius augalus, nes su jais mažiau darbo ir jie karaliauja rinkoje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausias verslas iš uogų, tai gali būti braškės, šilauogės ir šparagų“, – aiškina S. Klinavičius.

Jei skaičiuosime, kad vidutinis šeimos uždarbis būtų 3 tūkst. eurų (po 1,5 tūkst. eurų vyrui ir žmonai) per mėnesį, tam reikėtų 5 hektarų šparagų ir poros hektarų braškių. Išsiversti be samdomų žmonių nepavyks.

Jis sako, kad viena jo sėkmės priežasčių – ūkis prie kelio į Molėtus. Visas braškes ir trečdalį šparagų išperka iš namų. Likęs kiekis atiduodamas didmenininkams. Dabar S. Klinavičius stengiasi kuo daugiau atiduoti didmena.

Smidrų ūkį įkūrusiam vyrui pinigai sugrįžo per du metus: kiekvienais metais vis daugiau pirkėjų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be samdomų žmonių neišsiversi

Šparagų hektarą gali prižiūrėti vyras su žmona ir dviem pagalbininkais. Iš šio ploto užauga 3-5 t. derliaus. Skynimo metu hektarą prižiūri 6-7 žmonės. Olandai, vokiečiai skaičiuoja, kad hektarą gali nuskinti per dieną, tačiau grupė žmonių tą plotą nuskina per kelias valandas ir juos tenka apdoroti. Reikia apipjaustyti, nuplauti, išrūšiuoti, surišti, sudėti į dėžutes, užklijuoti etiketes, išvežioti. Ūkininkas šiemet tikėjosi kur kas didesnio derliaus, tačiau šaltas pavasaris pristabdė smidrų vystymąsi.

Ūkio darbų sezonas prasideda nuo vasario, vėliau priimamas dar vienas žmogus ir spalio mėnesį samdomi žmonės atleidžiami. Kelių žmonių reikia bent 9 mėnesius.

Kalbant apie kainas, tai 1,6 euro gali kainuoti dideli balti šparagai. Tačiau tai vienetai. Kilogramo kaina nuo 6 iki 12 eurų. Pusės kilogramo ryšulėlyje gali būti ir 50 plonų šparagų.

S. Klinavičius pats eksportuoti kol kas neplanuoja, nes 4 ha per mažai. Tam reikėtų bent 10 ha ir tai būtų pakankamai didelis verslas ir investicijos. Tam, kad būtų patenkinti Lietuvos poreikis, jo vertinimu reikėtų bent 200 ha smidrų plantacijų.

Jis pats įsirengė saugyklą, pjaustymo ir plovimo liniją. Ūkininko skaičiavimu, iki hektaro smidrus galima prižiūrėti vien tik su motoboklu, net be traktoriaus. Derlių nuimti ir apdoroti galima su keliais skynėjais. Didinant plotą būtinas traktorius ir papildoma technika, saugyklos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.4667

Kaip dzūkė pardavinėja derlių: medų, braškes ar pomidorus palieka prie kelio (36)

Ūkininkai, užsiimantys keliomis veiklomis, dažnai neturi laiko stovėti už prekystalio ar mėginti...

Vienkiemyje be elektros įsikūrę vilniečiai pagalbos atsisako (145)

Ukmergės rajono policijos komisariatas praėjusią savaitę išplatino jautrią informaciją apie...

Dėl neįprastų veislių žmonės puolė skųsti ūkininkus, kad šie kankina gyvūnus (25)

Kiekvienais metais ir vis dažniau žiemos metu matome bandas galvijų, vaikštančių sniegu...

Gyvulius auginantys lietuviai perspektyvų nemato: karvę turėjo parduoti už 1,36 Eur (192)

„Girsūdų“ žemės ūkio bendrovės fermos Pasvalio raj., kuriose tilpo 430 karvių dabar...

Lietuviai augina krevetes – planuose jomis užtvindyti Europą (50)

Šviežių krevečių užsimanę ir jų Lietuvoje neradę gurmanai įsuko verslą, kuris šiandien...

Top naujienos

Vyriausybė apsisprendė vis dėlto švelninti karantiną: laisvės bendravimo ribojimai (192)

Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė keisti visą eilę dabar galiojančio karantino...

Plečiant bandomąjį projektą, Vilniui leista grąžinti pradinukus ir į kitas mokyklas (12)

Vyriausybė leido Vilniaus savivaldybei grąžinti pradinukus ir į kitas pasirinktas mokyklas, taip...

Ekspertai: Kremlius rado ginklą Navalnui palaužti (121)

Iki praėjusios savaitės netoli Maskvos esantį provincijos miestelį Pokrovą su sovietinių laikų...

Vyriausybė nustatė prievolę atvykstant į Lietuvą turėti neigiamą COVID-19 testą (10)

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nutarė, kad visi į Lietuvą grįžtantieji ar atvykstantieji...

Landsbergis atkirto į Karbauskio raginimus apsaugoti tradicinę šeimą: jam reikėtų pradėti nuo savęs (609)

Pirmadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis...

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Vyriausybės: premjerės Šimonytės ir sveikatos apsaugos ministro Dulkio komentarai

Nuotolinė spaudos konferencija vyks šiandien po Vyriausybės pasitarimo ir posėdžio, apie 14.00...

Mačiulis – apie išsipūtusius burbulus ekonomikoje ir galimą krizę: ji būtų susijusi su kainų augimu (155)

„Viena krizė jau eina į pabaigą, galima matyti išėjimą, tad pats laikas pradėti kalbėti,...

Sportinė forma. Kodėl vieni žmonės atsparesni šalčiui nei kiti?

Delfi TV laidoje „ Sportinė forma “ svečiuojasi Lietuvos sporto universiteto profesorius Marius...

„Žalgirio“ vadovas šaukiasi pagalbos: situacija liūdna, žaidėjams vėluoja algos milijoninius nuostolius skaičiuoja LKL ir LKF (264)

Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas, „Betsafe LKL“ prezidentas Remigijus Milašius...

Vaidas Baumila ryžosi plaukų transplantacijai: man pasisekė, kad susirūpinti teko tik dabar

Tvarkinga, prižiūrėta šukuosena – svarbi vyro įvaizdžio dalis, įsitikinęs populiarus...