Abonento nebėra

Jei šiomis dienomis skambinote įprastu Vilkaviškio aplinkosaugininkų telefonu, turėjote išgirsti netikėtą signalą ir įrašą: „Šio numerio abonento nėra.“ Pasirodo, regionų aplinkosaugininkams atjungti fiksuoto ryšio telefonai. Nieko tokio, pareigūnams galite prisiskambinti į jų mobiliuosius.

Tačiau nėra ne tik seno numerio – nebeliko ir pačios Vilkaviškio aplinkos apsaugos inspekcijos. Nuo sausio 1-osios ji prijungta prie... Kalvarijos inspekcijos. Taigi į pastarąją įstaigą turite kreiptis, jei atsiras su aplinkosauga susijusių reikalų, klausimų ar problemų.

Tiesa, patys aplinkosaugininkai liks Vilkaviškyje, tose pačiose patalpose J. Basanavičiaus aikštėje, kaip ir iki šiol. Tik jų tarnyba dabar vadinasi Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcija.

Tas pats nutiko ir su Šakių aplinkosaugininkais: jų tarnyba prijungta prie Kazlų Rūdos inspekcijos.

Didesnius – prie mažesnių

Daugelyje sričių vyksta vadinamoji centralizacija. Valstybinės institucijos reorganizuojamos, sujungiamos: teigiama, jog taip mažinamas valdininkų kiekis.

Tačiau priminsime keletą skaičių: Kalvarijos savivaldybės plotas yra 440 kv. km, o Vilkaviškio – 1262 kv. km. Kazlų Rūdos – kv. 555 km², o Šakių – beveik kv. 1500 km.

Gyventojų Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 35 782, o tai net pusketvirto karto (!) daugiau nei Kalvarijoje (11 599). Veikiančių vadinamųjų ūkio subjektų, kuriuos privalo kontroliuoti aplinkosaugininkai, Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 573, o Kalvarijos – beveik keturiskart mažiau, tik 152.

Atitinkamai Šakiuose yra 554 ūkio subjektai, Kazlų Rūdoje – tik 250.

Tad natūraliai kyla klausimas: kodėl gerokai didesnių savivaldybių inspekcijos naikinamos, t. y. prijungiamos prie keliskart mažesnių? Juk vykdant centralizaciją institucijos visada koncentruojamos didesnėse teritorijose?

Šiuo atveju neabejotinai turėjo būti kažkoks motyvas, ir jį tikėjomės gauti iš atsakingų institucijų.

„Kreipkitės į departamentą“

Kadangi aplinkosaugos institucijos priklauso Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) prie Aplinkos ministerijos, kreipėmės į šio departamento direktorių Vaidą Laukį. Institucijos vadovas paprašė klausimus atsiųsti raštu.

Atsakymus po keleto dienų atsiuntė departamento atstovė spaudai. Juos, kaip tobulą biurokratijos pavyzdį, pasilikime pabaigai. Kol kas pasakysime tiek, kad konkretaus atsakymo taip ir negavome.

O negavę kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kuriai priklauso departamentas. Sulaukėme dviejų Viešųjų ryšių skyriaus specialistų atsakymų. Vienas atstovas spaudai pareiškė nežinantis, ką pasakyti, nes nebėra aplinkos ministro, o kadangi reorganizaciją vykdė departamentas, patarė kreiptis į jo direktorių. Kitas viešųjų ryšių atstovas paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento struktūra yra jo vadovo kompetencija, tad „jų sprendimu atliekama pertvarka, o jos ilgaamžiškumas priklausys tiek nuo išorės aplinkybių, tiek nuo vadovų pozicijos, kurios su Aplinkos ministerija derinti jie neprivalo“.

Atsakomybę prisiima departamento vadovas ir aplinkos ministras, kurio šiuo atveju jau nebėra.

Kreipėmės į LR Vyriausybės kanceliariją, mat pats Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais prieš kurį laiką maloniai siūlė spaudai visais rūpimais klausimais kreiptis į jį per patarėją Tomą Beržinską. Tačiau šįkart patarėjas atrašė, kad į klausimą atsakyti negali. „Tai visiškai Aplinkos ministerijos kompetencija, todėl raginčiau kreiptis į ministeriją. Jie privalo atsakyti – ir ne biurokratiškai, o žmogiškai“, – tvirtino T. Beržinskas.

Kreipėmės ir į mūsų rajono deleguotą Seimo narį Kęstutį Smirnovą. Šis pažadėjo pasidomėti, o po kurio pranešė, kad... reforma stabdoma, nes jį taip informavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Reforma sustabdyta nebuvo, tačiau susisiekėme ir su pačiu K. Mažeika. Jis pripažino, kad taip būti neturėtų. „Didesnis yra didesnis. Galbūt šitoje vietoje yra nesupratimas iš departamento vadovybės. Atsakomybę prisiima vadovas ir ministras, kurio šiuo atveju jau nebėra (buvęs AM ministras Kęstutis Navickas – red. past.). Tačiau tai nėra baigtinis reformos variantas, nes, kiek kalbėjau su departamento vadovu, iškilo ir kitų iššūkių bei problemų, tad manau, kad reikės susėsti ir visa tai išsiaiškinti. Manau, vienas iš pirmųjų darbų atėjus naujam ministrui ir bus dar kartą peržiūrėti visą struktūrą“, – sakė K. Mažeika.

Siekiant efektyvumo

Tačiau grįžkime prie pačių reformos organizatorių – Aplinkos apsaugos departamento – atsakymo. Jį skaitant susidarė liūdnas įspūdis, kad svarbiausia – ne žinios ar kompetencija. Svarbiausia yra išmokti keletą visais atvejais tinkančių frazių, o tada gali tapti visų sričių specialistu, nes gebėsi atsakyti į bet kokį tau pateiktą klausimą. Frazės nėra labai sudėtingos. Pavyzdžiui: „siekiant efektyviai išnaudoti išteklius“, „siekiant efektyviai valdyti“, „siekiant efektyviau vykdyti veiklą“, „vykdyti konsolidacijos procesą“, „siekti kuo efektyviau suteikti paslaugas“ ir pan.

Su šiomis frazėmis niekada ir niekur neprašausite. Tik netyčiomis nesupainiokite su frazėmis „siekiant įgyvendinti penkmečio planus“ arba „vykdant TSKP CK nutarimus“... Šitos, nors skamba panašiai, nebetiks – laikai vis dėlto juda į priekį.

Tad pateikiame Jums AAD Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyr. specialistės Ievos Krikštopaitytės spaudai atsiųstus atsakymus.

– Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Aplinkos apsaugos departamento administracijos struktūros schema. Joje nebeliko Vilkaviškio ir Šakių aplinkos apsaugos inspekcijų. Kodėl?

– Naujoji struktūra visų pirma parengta įgyvendinant pasikeitusias Viešojo administravimo ir Valstybės tarnybos įstatymų nuostatas. Taip pat nauja struktūra siekiama efektyviau išnaudoti esamus žmogiškuosius išteklius ir organizuoti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos (AM) veiklą.

– Tačiau kodėl Marijampolės valdyboje liko nedidelių Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių aplinkos apsaugos inspekcijos, bet nebėra Vilkaviškio ir Šakių?

– Šakių rajono valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdys Kazlų Rūdos inspekcija, kuri suformuota iš esamų inspekcijų (Šakių ir Kazlų Rūdos) pareigūnų. Vilkaviškio rajono aplinkos apsaugos kontrolę vykdys Kalvarijos inspekcija, kuri suformuota iš esamų (Kalvarijos ir Vilkaviškio) pareigūnų. Kontroliuojančių pareigūnų skaičius rajone nesikeis. Kadangi vykdant AAD struktūrinius pakeitimus kontroliuojančių pareigūnų skaičius nemažėja. Atvirkščiai – mažėja vadovaujančių pareigūnų, o tai sudaro galimybes efektyviau organizuoti darbą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato, kad skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė dalis, turės sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės.

– Gal galite paaiškinti, kokiu pagrindu didesnę teritoriją prižiūrinti įstaiga jungiama prie kelis kartus mažesnės? Juk vykdant centralizaciją visuomet koncentruojamasi į stambesnius centrus, o ne atvirkščiai?

– Siekiant efektyviau vykdyti veiklą, jungiami šalia vienas kito esantys padaliniai, atsižvelgiant į ten dirbančių pareigūnų skaičių ir atliekamas kontrolės funkcijas. Kiekvienam padaliniui yra priskirtos teritorijos, kuriose to padalinio pareigūnai vykdys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Kontroliuojančių pareigūnų skaičius nemažėja.

– Vis dėlto neatsakėte į klausimą, kodėl Vilkaviškio inspekcija jungiama prie Kalvarijos inspekcijos? Kalvarijos inspekcijoje pareigūnų skaičius toks pat, kaip ir Vilkaviškio (pastarojoje dar iki šios vasaros buvo ir didesnis), o Vilkaviškio agentūra kontroliuoja kelis kartus daugiau ūkio subjektų nei Kalvarijos. Tad kokiu konkrečiai pagrindu remtasi Vilkaviškio inspekciją prijungiant prie trigubai mažesnio miestelio? Atleiskite, bet Kaunas nejungiamas prie Garliavos?

– Inspekcijų jungimas vykdomas atsižvelgiant ne vien tik į savivaldybių plotą ir esančius ūkio subjektus, bet ir įvairius kitus kriterijus, pavyzdžiui, į savivaldybėje esančių ūkio subjektų sudėtingumą, turimas patalpas, logistikos galimybes, sąveiką su kitais AAD padaliniais ir pan.

– Buvusios Šakių ir Vilkaviškio agentūros neseniai tapo inspekcijomis, vos po pusmečio jos naikinamos. Ar ilgam išliks tokia struktūra? Kodėl struktūra keičiama kas pusę metų, ar tai nėra ir finansine prasme papildomos išlaidos? Kokios dar artimiausiu metu mūsų laukia reformos aplinkosaugos srityje?

– Kaip ir minėta, nauja struktūra tvirtinama ir pakeitimai atliekami įgyvendinant pasikeitusių teisės aktų, kuriuos priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, nuostatas. Vykstant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijų konsolidacijos procesui, kurio metu siekiama šias funkcijas konsoliduoti vienoje kontrolę vykdančioje valstybės institucijoje, artimiausiu metu planuojama AAD perduoti Valstybinės miškų tarnybos funkcijas, susijusias su miškų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo aplinkos apsaugos valstybine kontrole. Dėl šios priežasties šiek tiek keisis AAD prie AM struktūra. Pažymėtina, kad valstybės institucijų struktūros tobulinamos ir keičiamos siekiant kuo efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei kuo efektyviau ir kokybiškiau suteikti paslaugas.

Štai taip. Jei supratote, kodėl vis dėlto Vilkaviškio aplinkos apsaugos inspekcija tapo Kalvarijos inspekcija, – sveikiname, tikslas pasiektas. Jei ne – kreipkitės į departamentą. Tiesaus atsakymo greičiausiai taip ir neišgirsite, tačiau bent išmoksite frazių, kurias galėsite sėkmingai panaudoti, jei kada nors tapsite kokios nors didelės valdiškos institucijos vadovu. O gal prireiks?