„Vien per rugsėjo mėnesį Alytaus rajone vilkai papjovė 48 gyvulius. Iš viso šiais metais gauta 11 pranešimų apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą naminiams gyvuliams. Nuo metų pradžios vilkai papjovė 77 avis, telyčias ir danielius. Daugiausia žalos padaryta avių augintojams – papjautos 59 avys. Net 32 neteko Raitininkų seniūnijoje gyvenantis ūkininkas šį mėnesį. Vilkai į ganyklas buvo įsisukę du kartus. Nemažą nuostolį patyrė Nemunaičio seniūnijos ūkininkas – sausio mėnesį vilkai papjovė 16 danielių.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai paskaičiavo, kad nuo metų pradžios gyvulių augintojams vilkai padarė 7 tūkst. 560 Eur žalą, kurią kompensuoja Alytaus rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Kompensacijoms lėšų skiria Aplinkos ministerija“, – rašoma Alytaus rajono savivaldybės pranešime spaudai.
Šių metų rugsėjo 1 dieną Alytaus rajone buvo užregistruota 1 tūkst. 789 buliukai ir 2 tūkst. 305 telyčios iki 12 mėnesių bei 12 tūkst. 55 avys ir 781 ožka. Visi šie gyvuliai šiltuoju metų laiku laikomi ganyklose, todėl bet kurią naktį gali tapti vilkų grobiu.
Jaučiasi bejėgiai
Labiausiai nuo vilkų nukentėjo Makniūnuose ūkininkaujantis Petras Baranauskas, laikęs 500 avių veislinę bandą, į kurią rugsėjo pradžioje įsisukę vilkai per du puolimus papjovė 32 avis. Nuo plėšrūnų bandos neapsaugojo nei aptvarai, nei garsinė patranka.
„Imamės visų apsaugos priemonių, tačiau jos vilkų nesulaiko. Pernai neturėjome patrankos, tai jau birželio 3-iąją vilkai buvo papjovę 16 avių“, – pasakojo P.Baranauskas.
Šiais metais ūkininkas džiaugėsi apgynęs savo avių bandą nuo plėšrūnų, tačiau atėjus rudeniui paaiškėjo, kad klydo – vilkai, nebijodami jokių apsaugos priemonių, vėl įsisuko į jo gyvulius.
„Rugsėjo pradžioje, atėję į ganyklas, radome daug papjautų avių. Dvi buvo suėstos, o kitos papjautos ir paliktos. Paskui dar kartą vilkai buvo sugrįžę“, – sakė P.Baranauskas.
Dieną ūkininkas avis gano aptvertose maždaug 7 hektarus užimančiose ganyklose, o nakčiai sugena į mažesnį aptvarą, kuriame beveik kiekvieną naktį budi, šaudo garsine patranka, bet vilkų tai neatbaido.
„Kiekvieną naktį budėti aptvare žmogui fiziškai neįmanoma, be to, ką gali padaryti žmogus vilkui, kai jų ateina ne vienas. Na, galbūt kvapo šiek tiek privengia, bet tai jų nesulaiko. Atrodo, kad viskas padaryta, bet apsisaugoti nepavyksta. Kaip apsigint nuo vilkų, turi spręsti Vilniuje sėdintieji“, – neslėpė apmaudo P.Baranauskas.
Anot jo, pavasarį Avių augintojų asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad nuostoliai, patirti dėl veislinių avių, būtų padengti pagal kitus įkainius, tačiau jokios reakcijos nesulaukta.
Ragina imtis prevencinių priemonių
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius teigė, jog vilkams pradėjus mokyti jauniklius, problema dar labiau paaštrėjo. „Pastebėjome, kad vilkai dažniau puola tose vietovėse, kur buvo užfiksuotas kiaulių maras ir labai sumažėjo šernų. Vilkai tas vietas gerai pažįsta, puikiai atsimena, kur ganosi didelės bandos avių. Todėl raginame gyventojus imtis prevencinių priemonių – tai elektrinis piemuo ir tinklinė tvora su stipriais ją laikančiais stulpeliais, nes pasitaiko, kad pasirodžius vilkams, avys iš išgąsčio pačios pralaužia silpnesnį aptvarą ir plėšrūnai dar lengviau į jį patenka. Dar galima naudoti vėliavėles, tačiau jos ramiu oru neefektyvios, žvėrys jų net nepastebi“, – kalbėjo V. Pranskevičius.
Ne vieną kartą nuo vilkų nukentėjęs ūkininkas P. Baranauskas yra išbandęs visas minėtas priemones, tačiau nuo gaujomis atsėlinančių vilkų tokios priemonės negelbsti. „Tai pasakaitės, vilkai nieko jau nebijo“, – įsitikinęs ūkininkas.
Jam pritaria ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas Evaldas Dainauskas.
Anot jo, elektriniai piemenys nėra apsauga, toks aptvaras tinka aviai ganyti, o ne vilkui sulaikyti. Kaip patyręs medžiotojas jis patarė ūkininkui P.Baranauskui įsigyti dujų patranką. Tačiau patrankos efektas buvo laikinas. Vilkai apsiprato, įsitikino, kad tai tik nepavojingas garsas, ir toliau galabija gyvulius.
Turi kreiptis į savivaldybę
Alytaus rajono ūkininkai, norintys gauti vilkų ir kitų medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai pranešti savo seniūnijos seniūnui ir informuoti Alytaus rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisiją.
Tada komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės administracijos Žemės ūkio, Komunalinio ūkio skyrių specialistai, seniūnijos, Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai, patvirtina, kad avis tikrai išpjovė vilkai ir nustato padarytą žalą, kuri apskaičiuojama pagal ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą.
Už sunaikintus veislinius ūkinius gyvūnus žala apskaičiuojama ir atlyginama pagal veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą.
Žala kompensuojama, jei gyvūnai buvo paženklinti ir registruoti bei buvo taikytos prevencinės apsaugos priemonės.
2018 metais Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensacijoms numatyta 19 tūkst. 924 Eur.
Pasigenda lankstumo
Atlikus erdvinę 2018 metais medžiotojų vykdytos apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, skaičiuojama, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Atsižvelgus į gautus duomenis, Aplinkos ministerijai siūloma nustatyti 110 vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 metų medžioklės sezonu. Praėjusio sezono limitas buvo 60 vilkų.
E. Dainausko nuomone, Alytaus rajone priskaičiuojama 15–20 vilkų. Aplinkos ministerijos duomenimis, Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo leista sumedžioti 2 vilkus. Jie ir buvo sumedžioti.
„Kelia abejonių leidimo medžioti terminai, kodėl nuo spalio 15 dienos, juk vilkas jokių trofėjų neaugina. Reikėtų ankstinti medžioklės sezoną, nes pastaruoju metu vilkai pastebimi vaikščiojantys net dienomis, ko jau seniausiai nebuvo.
Nemanau, kad kurią nors gyvūnų rūšį, net ir plėšrūnų, reikia išnaikinti, biologinė įvairovė turi išlikti, tačiau nesuprantamas valdininkų užsispyrėliškas požiūris suteikti vilkui išskirtinį statusą“, – kalbėjo medžioklės žinovas E. Dainauskas.
E.Dainauskas neslėpė, kad vilkai nuostolių pridaro ir medžiotojams. Vien Žuvinto biosferos rezervate jie kasmet sudrasko mažiausiai po 4 briedžius, vienus didžiausių Lietuvoje medžiojamų žvėrių, nekalbant apie stirnas ir šernus.
Anot jo, vilkų apskaita labai netiksli, nes daroma žiemą, kai yra sniego, o mūsų žiemos pastaruoju metu besniegės. Pagal šią statistiką yra ne mažiau kaip 300 vilkų. Ko gero, vilkų skaičius artėja prie tūkstančio. Todėl ketinimai vilkų sumedžiojimo kvotą padidinti iki 110 populiacijos išsaugojimui tikrai nepakenktų.
„Visų gyvūnų, reguliuojant natūralias buveines, leidžiama sumedžioti iki 25 proc. Tai kodėl vilkui tokios privilegijos? Jei jau nutiktų taip, kad jų gerokai sumažėtų, kvotas vėl būtų galima padidinti. Reikia tik lankstumo“, – tvirtino 53 metų medžiotojo patirtį turintis E.Dainauskas.
Kaimyninėje Latvijoje kasmet leidžiama sumedžioti nuo 250 iki 300 plėšrūnų, Estijoje jų galima taip pat sumedžioti kur kas daugiau nei mūsų šalyje.
Kitą savaitę svarstys
Po ūkininkams didelę žalą darančių vilkų išpuolių neliko abejingi ir politikai. Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius viešai paragino aplinkos ministrą Kęstutį Navicką imtis neatidėliotinų veiksmų bent jau gerokai padidinant vilkų sumedžiojimo limitą šiems metams.
„Geriau daugiau sumedžioti vilkų, negu spaudoje matyti žiauriai nukankintų gyvulių nuotraukas. Atsisukime į paprastą kaimo žmogų, kurio kaimynystėje gyvena plėšrūnai“, – teigė V.Kamblevičius.
Rugsėjo 26 dieną Seimo kaimo komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.