Negana to, statytojams pagaliu į ratus tapo ir šią savaitę visos Panevėžio rajono tarybos sprendimas. Politikai vieningai pakėlė rankas už tai, kad toks agregatas neiškiltų, ir mainais iš verslininkų pelnė politikierių vardą.

Pakėlė rankas už nepritarimą

Greitai bus mėnuo, kai Velžio seniūnijos žmonės daro žygius, siekdami sustabdyti bendrovės „Ekoternum“ planą prie Velželio statyti analogų Baltijos šalyse neturinčią dujų jėgainę. Kad už pusantro šimto metrų nuo artimiausio Velželio gyventojo namų neiškiltų per metus daugiau nei 25 tonas šiaudų, siloso bei kitos žaliosios masės apdorosiantis bioreaktorius, pasirašė 1390 seniūnijos gyventojų. Statyboms prieštaraujančiųjų parašai pristatyti į Panevėžio rajono savivaldybę.

Klausimas dėl „Ekoternum“ ketinimų į bioreaktoriaus statybas investuoti per šešis milijonus eurų šią savaitę iškeltas ir rajono Tarybos posėdyje.

„Visi kaip vienas Tarybos nariai išreiškė prieštaravimą toms statyboms. Tačiau tai nebuvo sprendimas, vien išreikšta nuomonė“, – paaiškino P. Žagunis.

Meras pripažino, jog vien nenoras, kad iškiltų tokia jėgainė, statybų negali sustabdyti.

Tačiau, anot jo, jėgainės statytojai kol kas tėra pateikę poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą – nėra nei aplinkos apsaugos, nei visuomenės sveikatos specialistų išvadų. P. Žagunis patikino: kol nebus gauti minėtų tarnybų leidimai jėgainės statyboms, Panevėžio rajono savivaldybė neišduos leidimo šiai statybai. Velžyje vykusiame susitikime su planuojamos jėgainės statytojais susitikęs meras tvirtina anaiptol nebuvęs įtikintas, kad šioji, kaip investuotojai tvirtina, bus saugi, ekologiška ir teiks vien naudą.

„Tikėjausi išgirsti jų pristatomus skaičius, argumentuotus teiginius, o išgirdau tik tai, kad viskas bus gerai. Skambėjo bendros frazės“, – sakė P. Žagunis.

Pats jis tvirtina verslininkus įkalbinėjęs jėgainę statyti kitoje vietoje, kur arti nėra gyvenviečių.

Kompromisų nebebus

Panevėžio rajono savivaldybei dar visai neseniai teko gesinti panašų gaisrą, kai kiti verslininkai sumanė panašios paskirties jėgainę statyti Šilagalyje. Tąkart investuotojai sutiko projektą perkelti į kitą vietą, toliau nuo gyvenamųjų zonų. Tačiau rajono biudžetui toks kompromisas kainuos apie 200 tūkstančių eurų – Savivaldybė įsipareigojo prie būsimos jėgainės, iškeltos į laukus, įrengti privažiavimo kelią ir privesti komunikacijas. Dabar rajono vadovybė tvirtina panašiems kompromisams dedanti tašką.

„Į jokius kompromisus daugiau nebeisime“, – užtikrino P. Žagunis.

Pasigedo argumentų

Vieningai dėl bioreaktoriaus atsiradimo Velželio kaime paprieštaravę rajono Tarybos nariai tikina nenorintys žlugdyti privačių gerų iniciatyvų, tačiau šiuo atveju verslininkų ketinimai jiems sukėlė abejonių.

„Įžvelgiau šių verslininkų suktumą dėl to, kad jie pateikia tik dalį tiesos. Taip, yra poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, bet nėra kitų tarnybų išvadų. Bet ir jų nesant aišku, kad pastačius tokią jėgainę aplinkiniams gyventojams padidėtų ir triukšmas, nemanau, kad nesklistų nemalonūs kvapai“, – teigė opozicijoje esanti rajono Tarybos narė Daiva Juodelienė. Jos kolega rajono Taryboje Dalius Dirsė teigė, jog į Tarybą yra išrinktas žmonių, tad ir paisantis jų interesų.

„Ne Brazilijoje gi gyvenam, kur verslininkai sugalvoja – ir stato nežiūrėdami žmonių interesų“, – kalbėjo politikas.

Daug metų Velžio seniūnijai vadovavęs, o dabar rajono Taryboje valdančiųjų atstovas Alfonsas Bakšys aiškino, kad ir pats nenorėtų gyventi prie biodujų reaktoriaus.

„Kai dar dirbau Velžio seniūnu, tose pačiose fermose, kur žada atsirasti jėgainė, vienas veikėjas jau buvo sugalvojęs perdirbti mėšlą ir atlikinėjo bandymus. Jis iš buvusio Staniūnų paukštyno vežė paukščių srutas, jas garino ir gamino granules. Vietos žmonės turėtų atsiminti tuos bandymus, visiems tuomet smirdėjo“, – prisiminė A. Bakšys.

Anot jo, po kovos su anuoju mėšlo perdirbėju vieni bandymai baigėsi, o dabar ketinama pradėti kitus.

Matė rinkimų šou

Susitikimą su gyventojais ir rajono politikų poziciją „Ekoternum“ vadovas Donatas Jurkonis vadina politiniu šou.

Verslininkas teigė galintis tik apgailestauti, kad per susitikimą su vietos žmonėmis, vykusį Velžyje, šie neleido net pasisakyti, o vien tik šaukė.

„Gražus rinkimų šou išėjo“, – konstatavo D. Jurkonis. O į susitikimą atvykęs investuotojo atstovas, projekto vadovas gyventojams aiškino, jog kol kas žengtas tik pirmas žingsnis. Susirinkusiesiems jis bandė įrodyti asmeniškai esantis atsakingas, kad toks statinys nesukeltų neigiamo poveikio.

„Aš 35 metus projektuoju ir mano specializacija pramonė. Ir energetikos objektuose, ir maisto gamyboje. Įstatymas man uždeda atsakomybę, suteikdamas licenciją projektuoti. O tai, ką jūs darot, yra gerai. Blogiausia, kai į tokius susitikimus niekas neateina“, – projekto vadovo kalbą nutraukė dėl jėgainės statybų susirūpinusių gyventojų kilęs šurmulys.

Šaukė iš nevilties

„Per susirinkimą žmonės tikrai šaukė. Šaukė iš nevilties“, – sutiko Velželio gyventoja Zinaida Pivoriūnienė. Ji pasakojo ir pati esanti ligota, o ir vyras Vytautas serga astma, tad bet kokie dirgikliai, ypač kvapai, kenkia abiejų sveikatai, sukelia astmos priepuolius.

„Toje pačioje vietoje, kur norima statyti jėgainę, ne taip seniai buvo granuliuojamas vištų mėšlas. Pamenu, vasaromis išnešdavau skalbinius džiovinti, parsinešdavau dvokiančius. Tai negi pastačius tą naują jėgainę bus kitaip?“ – karčios patirties nepamiršusi Z. Pivoriūnienė.

Ji teigė neabejojanti, jog jėgainė ne vien skleis nemalonius kvapus, gerokai pagausės ir jos link važiuojančių automobilių srautas, kils dulkės, o tai reiškia, kad padidės tarša. Planuojamos jėgainės statybos galvos skausmą bene labiausiai kelia Jauniui Gedzevičiui. Jo namai – arčiausiai numatytos bioreaktoriaus vietos.

Visgi jis pripažįsta mažai turintis vilčių, kad toks statinys neiškils. J. Gedzevičius sutinka, kad jo paties ir kitų aplinkinių gyventojų nenoras gyventi šalia jėgainės nėra argumentas uždrausti jos statybas. Anot jo, šalies įstatymai palankūs tokiam verslui ir nenumato jokių svertų, kad statinys neatsirastų.

„Greičiausiai reaktorius taps mano kaimynu. Nuo būsimos jėgainės vietos mano namus teskiria 150 metrų“, – liūdną ateitį regi J. Gedzevičius.