Klausinėja, bet neperka
Druskininkų turguje parduodamų grybų gerokai mažiau, negu galima būtų tikėtis pamatyti Dzūkijos pušynų apsuptame mieste. Tačiau kainos vis tiek mažesnės, negu buvo prieš porą savaičių. Daugiausiai grybų ant prekystalio išsidėliojęs vyras už plastikinį indelį, kaupiną prikrautą stambių voveraičių, prašė 2,50 euro.
Paklaustas, kiek kainuotų kilogramas šių grybų, vieną tokį indelį pasvėrė ir sakė, kad svarstyklės rodo apie 300 g. Tai reiškia, už kilogramą voveraičių tektų mokėti apie 8,33 euro. Už tokį pat indelį peraugusių šilbaravykių, tarp kurių įmaišyta pora jaunų baravykų, pardavėjas tikėjosi gauti 3 eurus, tai yra 10 eurų už kg.
Kol sukiojausi aplink, taip ir nepastebėjau, kad kas nors būtų pirkęs grybus, o vienintelė jų kainų klausinėjusi moteris teigė pati vakar buvusi grybauti ir tik norėjusi patenkinti smalsumą, kokią pinigų sumą sutaupė.
Prekyba pakelėse merdi
Į Dzūkiją poilsiauti suvažiuojantys miestiečiai, grįždami namo, grybų dažniausiai įsigydavo iš pakelėse jais prekiaujančių čiabuvių. Vien tik kelio Druskininkai–Merkinė atkarpoje nuo Merkinės kryžkelės iki Merkio tilto miško gėrybes dar neseniai siūlydavo iki dviejų dešimčių pardavėjų. Tačiau šios savaitės pradžioje pakelėje prie Merkinės – nė vieno žmogaus.
Pasiteirauti, kas nutiko, paskambinau vienai jau anksčiau ne kartą mano kalbintai grybautojai iš Marcinkonių Janinai Janušauskienei. Pataikiau ne visai laiku, nes moteris tuo metu automobilių turguje rinkosi naują transporto priemone, mat jos opeliukas, kuriuo išvažinėjo visus Dzūkijos nacionalinio parko miškus, netikėtai subyrėjo.
Paaiškėjo, kad dzūkai nesėdi pakelėje todėl, kad Čepkelių rezervate prasidėjo spanguolių rinkimo sezonas. Šias uogas galima rinkti nuo rugsėjo 1 d., todėl visi uogautojai skuba, baimindamiesi, kad jiems neliks uogų.
Pasak J. Janušauskienės, prekyba grybais pakelėje merdi, nes pirkėjai nenori brangiai mokėti už voveraites, o Varėnos rajono supirktuvės už kilogramą šių grybų moka iki 5 eurų. Todėl sėdėti prie kelio ir laukti atsitiktinių pirkėjų, ypač savaitės pradžioje, tiesiog neapsimoka – pelningiau per tą laiką pagrybauti ir priduoti grybus į supirktuvę.
Baravykus skirsto į rūšis
Papasakoti apie grybų ir uogų supirkimo verslo subtilybes sutiko tokią supirktuvę Lazdijų rajono Veisiejų mieste, Vytauto gatvėje, jau 26 metus valdantis Romas.
Jeigu būčiau atnešęs jam parduoti pintinę voveraičių, už kilogramą, priklausomai nuo grybų išvaizdos būčiau gavęs nuo 4,60 iki 4,70 eurų. Baravykai būtų suskirstyti į rūšis. Už kilogramą iki 5 cm dydžio kietų baravykučių šviesia kepurės apačia supirkėjas pasiryžęs mokėti 3 eurus, o peraugusių trečiarūšių – 1 eurą.
„Kai kepurė ant koto nesilaiko, tai ten jau ne grybas“, – sakė Romas rodydamas į dėžes ką tik sukrautus III rūšies baravykus.
Bet kokio dydžio šilbaravykiai superkami po 1,30 euro. Vienintelis jų apribojimas – koto ilgis neturi viršyti 1 cm. Paberžių Romas nesuperka, o už kilogramą mano mėgstamų raudonviršių, kuriuos supirkėjas pavadina „nekomerciniais“, moka vos 0,50 euro.
Uogų supirkimo sezonas, pasak supirkėjo jau baigėsi – mėlynių niekas parduoti neatnešė jau porą savaičių, o bruknės šiemet neužderėjo.
„Nė vienos bruknės nenupirkom, bet nuo sekmadienio jau galima rinkti ir supirkinėti spanguoles. Prie Veisiejų ir Kapčiamiesčio yra keletas spanguolynų, iš kurių žmonės kasmet jų prirenka. Kol dar nematėm uogų, kaina nenustatyta, bet vos tik kas nors atneš, skambinsiu ir sužinosiu, kiek galiu mokėti. Įsivaizduoju, kad bus apie 1,5 euro už kilogramą“, – pasakojo verslininkas.
Dygsta uogienojuose ir šabakštynuose
Supirktuvės darbas labai priklauso nuo orų permainų. Priešpaskutinį rugpjūčio savaitgalį gausiau palijus supirktuvę užplūdo grybautojai, o paskui per dvi sausas savaites jų srautas gerokai sumažėjo.
„Kai stiprus lietus sumušė samanas, pasimatė anksčiau po jomis slėpęsi grybai. Ne tik girių apsuptame Kapčiamiestyje, bet ir Veisiejuose yra žmonių, kurie nuolat grybauja, atveža į supirktuvę grybus kiekvieną dieną. Jaunimo tarp jų nėra, daugiau vyresni, per 40 metų“, – kalbėjo Romas.
Pats grybauti labai mėgstantis verslininkas sako, kad įprastose grybavimo vietose, kur kasmet aptikdavo pačius gražiausius baravykus, šiemet galima ir visai nieko nerasti. O dygsta grybai uogienojuose, krūmuose ir visokiuose šabakštynuose, į kuriuos, pavyzdžiui, pernai nė vienas grybautojas nebūtų lindęs.
Jei ruduo būna šiltas ir pakankamai drėgnas, grybų supirkimo sezonas, pasak Romo, gali tęstis visą spalį ir net iki lapkričio vidurio.
„Pernai dar grybavau ir lapkričio 17 d., bet jau ne supirkimui, o tik sau“, – prisiminė verslininkas.
Supirktuvės nukonkuravo turgų
Skirtingai nuo kitų mažmeninių supirkėjų, savo grybus ir uogas parduodančius tiems didmenininkams, kurie tą dieną daugiau moka, Romas jau nuo 1992 m. bendradarbiauja su bendrove „Tandemus“, veikiančia Varėnoje, kur susitelkę daugiausiai šios srities įmonių. Pats Romas grybus superka Veisiejuose, o Kapčiamiestyje tą patį darbą dirba jo žmona.
Lazdijų rajone nėra tradicijos pardavinėti grybus prie kelio, o ir ketvirtadieniais į Veisiejų turgų jų nedaug kas atneša, todėl sumanę nusipirkti grybų turistai tiesiog užsuka į supirktuvę.
„Vietiniai patys prisigrybauja – jie tikrai grybų nepirks. Jau geriau kilogramą ar du mėsos nusipirks už tokią kainą. O poilsiautojai labiau mėgsta ne turguje, o čia nusipirkti, todėl, kad čia pigiau. Toks verslas – pigiau perki, brangiau parduodi. Pardavimo kainos nefiksuotos, kiekvieną kartą sprendžiu pagal pirkėjų išvaizdą, už kiek jiems pasiūlyti, kaip ir nuolatiniams pardavėjams kartais sumoku 10 centų daugiau savo pelno sąskaita“, – atviravo grybų supirkėjas Romas.
Per pusvalandį – kibiras baravykų
Trečiadienio naktį Pietų Lietuvos miškus palaistė šiltas, dar beveik vasariškas lietus, tai vakarop jau buvo pats metas patikrinti, kaip dygsta grybai. Nuvažiavęs į Kapčiamiesčio girią pirmiausiai sutikau pasieniečius, kurie, patikrinę dokumentus ir išgirdę kelionės tikslą, iškart patvirtino, kad net pro savo automobilio langą spėjo pastebėti, jog grybų miške pagausėjo.
Maždaug per pusvalandį visai nedideliame plote priroviau apypilnį kibirą sveikų baravykų, kuriuos supirkėjai turbūt priskirtų 2 ar 3 rūšiai ir vos kelis pirmarūšius mažylius bei saują voveraičių. Jei iki šiol visiems miestiečiams savo draugams, planavusiems išvykas į Dzūkijos miškus, kartodavau, kad Pietų Lietuvoje grybų šiemet nėra, tai dabar savo žodžius teks atsiimti.
