Interviu dieną įmonės vadovė skaičiavo, kad jau buvo išspausta sulčių iš 500 maišelių obuolių. O tai yra apie 800 litrų sulčių.
Žurnalistei pasiteiravus, ar gausūs šie metai obuolių, A. Vaitiekūnienė teigė, kad derlius tikrai geresnis nei pernai, ypač Vilniaus apylinkėse.
„Mes sakome, kad skanūs obuoliai, skanios ir sultys. Jei atsivešite rūgščių obuolių, tai stebuklingai skanios sultys neišbėgs. Todėl klientams sakome, kad susirinktų skanius obuolius: tokius, kokius patys valgytų“, – tęsė pašnekovė.
Įtakos sulčių skoniui, pasak jos, turi ir tai, ar atvežami kristiniai ar nuo medžių skinti vaisiai: „Skinti obuoliai duoda daugiau sulčių, nes kuo ilgiau obuolys yra pastovėjęs, tuo jis darosi ne toks sultingas“.
Kaip pasakojo A. Vaitiekūnienė, lietuviai renkasi spausti ne tik grynas obuolių sultis, bet ir jas maišo su kitais gamtos derliais.
Pavyzdžiui, pasak jos, šiemet labai populiarūs miksai su morkomis, moliūgais. Atsivežama ir rudeninių aviečių ar aronijų.
Paklausus, ar prieš vežant spausti sultis iš obuolių juos reikia nuplauti, įmonės vadovė teigė, kad bendrovėje obuoliai nuplaunami, tačiau jei žmonės surenka labai purvinus ar žemėtus vaisius, rekomenduojame juos dar nuplauti namuose.
Išspaudus sultis lieka nemažai išspaudų. Kurgi jos keliauja? A. Vaitiekūnienė teigė, kad išspaudos vežamos ūkininkams ir medžiotojams. Šie šias gamybines atliekas panaudoja gyvuliams ir miško žvėrims šerti.
Vertėtų nepamiršti, kad išspaustas sultis galima vartoti net iki dvejų metų.
„Mes jas pakaitiname iki 82 laipsnių temperatūros. Tai vadinama saikingu pakaitinimu. Neviriname, kad išlaikytume vitaminus“, – apie sulčių gamybos procesą pasakojo pašnekovė.
