Prieš kelias dienas atvažiavęs aplankyti savo šeimų žmogus pamatė, jog dviejuose iš šešių skyrių bitės apnuodytos. Tiksliau ten laikytos 53 šeimos labai susilpnėjusios, nežinia ar išliks iki rudens. Tikėtis, kad šį sezoną neš medų neverta.

„Kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), nuvežiau pavyzdžius tyrimui, galbūt jie išsiaiškins kokie chemikalai buvo panaudoti. Skaičiuoju, kad mano nuostoliai 5 tūkst. eurų“, – aiškina bitininkas ir sako, kad nors kol kas pažeistose šeimose motinos yra, tačiau jos silpnos. Žuvo po 70 proc. bičių. Mirusius Dievo vabaliukus buvo galima semti rieškučiomis. Šeimos geriausiu atveju atsigaus tik kitais metais.

Žmogus kartu su žmona prižiūri 200 šeimų, kurias laiko šešiuose skyriuose. Bitininkas spėja, kad praradimai buvo dėl to, jog ūkininkas neteisingai arba nelegaliais chemikalais nupurškė netoliese esantį ir jau žydintį žieminių rapsų lauką.

„Iškarto įtariau, kad buvo nupurkšti šalia esantys žieminio rapso laukai. Apvažiavau visus kitus skyrius, kur sustatytos bitės. Pradėjau ieškoti kaltininko, apvažiavau visus greta dirbančius ūkininkus, bet visi dievagojosi nepuškę dienos metu, nes tai yra draudžiama“, – pasakoja I. Kareckas ir pripažįsta, kad su ne visai sąžiningais ūkininkais susidurti jam yra tekę ir anksčiau.

„Atvejų, kai buvo purškiama ir bitės užskrisdavo ant chemikalų pasitaikė prieš keletą metų. Tačiau tada nuostoliai nebuvo tokie dideli. Žūdavo 10–15 proc. avilio bičių, bet tada šeimos gana greitai atsistatydavo“, – pasakoja I. Kareckas.

Jis spėja, kad čia dieną buvo purškiamas rapsas, tačiau neaišku kokie chemikalai naudoti. Be jo šalia nukentėjo dar keturi bitininkai, kurie prarado po kelis avilius. Greičiausiai visų bitės skrido į kurį nors didelį lauką, kurį ir apdorojo chemija.

Jei VMVT pripažins, kad nuostoliai patirti dėl netinkamai naudojamų chemikalų, bitininkams mėgins ieškoti tiesos ir nuostolių atlyginimo. Lietuvoje jau buvęs ne vienas atvejis, kai ūkininkams teko atlyginti už dėl netinkamo pesticidų naudojimo žuvusias šeimas. Pagal reikalavimus, žydinčius augalus galima purkšti tik naktį, nuo 9 vakaro iki 6 ryto, kai bitės nebeskraido. Prieš purškimą privalu įspėti bitininkus.

Igno Karecko bitynas

„Ar pavyks rasti kaltininką ir tai įrodyti nežinau“, – sako bitininkas.

Bityną su žmona jie kuria jau dešimt metų. Nors šiemet krito medaus supirkimo kaina, tačiau anksčiau buvo visai neblogai. Pasistatė namą. Jau išliejo pamatus naujam medaus fasavimo cechui, tačiau neaišku, ar po šios nelaimės planų neteks atidėti.

„Iš bitininkavimo, jei neinvestuotume į atnaujinimą ir naujas technologijas galima sočiai gyventi. Mes esame pasinaudoję ir ES paramomis, pirkome įrangą, transportą, tačiau tuo pačiu turime laikytis įsipareigojimų. Dabar gelbsti tai, jog deklaravau mažiau šeimų nei turiu iš tiesų“, – aiškina I. Kareckas.


Antanas Paliutis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius atsakė į DELFI klausimus apie tai, kokių reikalavimų turi laikytis ūkininkai ir bitininkai, kad netektų reikšti abipusių pretenzijų.

Kokie yra reikalavimai ūkininkams, purškiantiems savo pasėlius, jei greta yra bitynas?

Ūkininkai apie planuojamus purškimus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais arba ketinantys sėti rapsus, kurių sėklos apdorotos augalų apsaugos produktais su tiametoksamu ar klotianidinu, privalo apie tai informuoti greta laukų esančius bičių laikytojus. Pranešti būtina jei registruoto bityno bičių laikymo vieta yra iki 2,5 km atstumu nuo lauko (žemės ploto).

Be to, žemės naudotojai ar ūkininkai, planuojantys purkšti žydinčius augalus, privalo apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas. Pranešimą gali užpildyti kiekvienas žemės naudotojas ar ūkininkas, turintis galimybę elektroninės bankininkystės priemonėmis prisijungti prie VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS). Šią prievolę įvykdyti gali padėti ir seniūnijų darbuotojai, atsakingi už pasėlių deklaravimą.

Pranešime apie planuojamą purškimą arba sėją PPIS sistemoje nurodoma:

- fizinio arba juridinio asmens kontaktinis telefono numeris,

- planuojamo purškimo data, laika (pradžia ir pabaiga), vieta (savivaldybė, seniūnija, vietovė), purškiamų augalų pavadinimas, augalų apsaugos produkto pavadinimas

- planuojamos rapsų sėjos, naudojant sėklas, apdorotas augalų apsaugos produktais su tiametoksamu ar klotianidinu, data, laika (pradžia ir pabaiga), vieta (savivaldybė, seniūnija, vietovė), augalų apsaugos produkto, kuriuo apdorota sėkla, pavadinimas.

Gavęs pranešimą apie planuojamą purškimą ar sėją ŽŪIKVC nedelsdamas (ne vėliau kaip per 2 val.) suformuoja ir išsiunčia mobiliuoju telefonu SMS ir (ar) elektroniniu paštu pranešimą bičių laikytojams, kurie laiko bites 2,5 km atstumu nuo purškiamo žemės sklypo ar kito ploto ribos arba žemės sklypo ar kito ploto, kuriame bus sėjama rapsų sėkla, apdorota augalų apsaugos produktais, ribos.

Be to, ŽŪIKVC interneto svetainės www.vic.lt skiltyje „Žemėlapiai“ viešai skelbiama informacija apie visus planuojamus žydinčių augalų purškimus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ir rapsų sėklos, apdorotos augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra tiametoksamo ar klotianidino, sėją.

Ar daug skundų ir paklausimų VMVT sulaukia iš bitininkų, dėl purškimų, kurie pakenkė bitėms, nes nebuvo laikomasi nustatytos tvarkos?

Kiekvienais metais VMVT sulaukia skundų, tačiau jų nėra daug. Tie bitininkai, kurie savo bites vežioja prie medingųjų augalų, bendrauja su ūkininkais, žino informavimo sistemą ir moka ja naudotis. Paprastai nukenčia smulkesni ir garbingesnio amžiaus bitininkai, kurių sodybos ir bitynų vietos ribojasi su purškiamais ūkininkų laukais. Todėl pasitaiko atvejų, kad neužsiimantys intensyvia bitininkyste ir nevežiojantys savo bičių bitininkai nežino, kad turėtų pasidomėti viešai skelbiama informacija apie numatomus purškimus greta jų bityno ir pasirūpinti apsaugoti bites nuo kenksmingo pesticidų poveikio.

Norėdami laiku gauti informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų vykdomus žydinčių augalų purškimus augalų apsaugos produktais, bitininkai turi:

- užregistruoti savo bitynus ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre;

- prieš tris dienas ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre pažymėti būsimą bičių šeimų perkėlimo vietą ar naujų bičių avilių pastatymo vietą;

- gavę tikslią informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų planuojamus purkšti laukus, patys imtis priemonių, padedančių apsaugoti bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio.

Kur reiktų kreiptis bitininkams jei pastebima, kad ūkininkai purškia laukus nesilaikydami nustatytų reikalavimų?

Pastebėjus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimus, galinčius turėti įtakos bičių apsinuodijimui ar žuvimui, reikia nedelsiant:

- surinkti ir užfiksuoti kuo daugiau informacijos apie įtarimą pažeidimą: užrašyti tikslų augalų apsaugos produktų panaudojimo (purškimo ar kt.) laiką, vietą, jei yra galimybė- purkštuvo ar kitos įrangos modelį, pažeidimą fiksuoti foto ar video priemonėmis. Ši informacija gali padėti atsakingų institucijų inspektoriams tirti su bičių žuvimu susijusius įvykius;

- pranešti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) regioniniam skyriui ar VMVT teritoriniam padaliniui pagal bityno buvimo vietą.

- Taip pat rekomenduojama apie pažeidimus informuoti savivaldybių seniūnijų žemės ūkio specialistus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (260)