Dar vienas iš argumentų – augalai invaziniai, o užaugusios aukštos tujos neleidžia turistams grožėtis unikaliais istoriniais Nidos namais. Poilsiautojai atviri: kol niekas nepaklausė apie tujas, jų nė nepastebėjo.
Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Viktoras Kolokšanskis pažymi, kad dėl tujų Neringa jau primena kapines, be to, lietuviai turi kur kas gražesnių augalų, tik jie pamiršti, ir negaili kritikos atvežtiniams augalams.
„Galiojantys teisės aktai griežtai reglamentuoja, koks turi būti minimalus atstumas tarp naujai pasodintų medžių, krūmų ir pastatų, kiemo statinių, komunikacijų tinklų, šaligatvių, kaimyninių sklypų. Dažnai siūloma sodinti tujas. Sparčiai populiarėjantis augalas Neringos gyvenvietes daro panašias į amžino poilsio vietas. Tujos šiam kraštui yra svetimos“, – pastebi V. Kolokšanskis.
Vietos gyventojai: nori naikinti ne tą, kas tikrai kenkia
Preiloje apie savivaldybės verdiktą tujoms išgirdę žmonės suabejojo, ar problema neieškoma ten, kur jos nėra.
„Tegu naikina kormoranus, jie tikrai pridaro daug žalos ir gamtai, ir žvejams. O tujos auga ir tiek. Apsaugo nuo vėjų, jos nieko blogo nedaro“, – stebėjosi Preilos gyventojas.
„Man tujos nepatinka, bet jos apsaugo nuo vėjų. Jei kas nors papasakos apie kitokius krūmus, tikrai bus įdomu sužinoti, kuo puošti aplinką“, – atlaidžiau į Neringos vadovų norus žiūrėjo moteris.
O štai į Nidą pailsėti atvykę žmonės sako nė nepastebėjo, kad prie namų pilna tujų.
„Kai pasakėte, dabar dairausi, nieko čia blogo nematau. Be to, vietos gyventojams, manau, norisi privatumo savo kieme, juk niekam nebūtų malonu, jei kas nors stebėtų, kaip kieme žmonės geria arbatą“, – apsidairiusi savo mintimis pasidalijo jauna šeima.
„O kuo jas keisti? Juk tai atsparus ligoms ir parazitams augalas. Tegu sau auga, be reikalo užkliuvo“, – stebėjosi garbaus amžiaus moteris.
Neringos savivaldybės administracijos specialistai nurodo, kad svarstymai dėl tujų prasidėjo atsižvelgus į tai, kad sumedėjusių augalų – medžių ir krūmų – būklė jau nėra pati geriausia. Tarpukariu sodinti medžiai paseno ir juos tenka kirsti. Būtent iškirstus krūmynus ir siūloma keisti kitokiais augalais.
Siūlo prisiminti senolių puoselėtus augalus
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser antrina, kad prie kai kurių namų Preiloje ir Nidoje užaugusios didžiulės tujos virto aklinomis tvoromis, kurios saugo ne tik nuo vėjo, bet ir nuo smalsių akių. Tačiau unikaliame gamtos kampelyje įsikūrę žmonės turėtų suprasti, kad tai – kurortinė zona, kur atvykę poilsiautojai nori grožėtis ne tik pajūriu, bet ir unikalia architektūra.
„Neringos žmonės labai pamėgo tujas, nors jos nėra mūsų kraštų augalas. Tiesiog pamiršo, kad senoliai sodino putinus, karklus, kitus krūmus. Sovietmečiu atėjo tujų mada, o ji iš esmės visiškai neatitinka autentiško kraštovaizdžio“, – sako A. Feser.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė teigia, kad daug kas nutinka iš nežinojimo, todėl vyksta derybos su augalų specialistais – jie bus pakviesti susitikti su vietos gyventojais ir plačiau papasakoti, iš kokių augalų galima suformuoti gyvatvores, kad jos išsaugotų gamtos paveldą. Anot A. Feser, taip norima pasiekti bendrą sutarimą ne draudimais ar prievarta, o ieškant kompromisų.
