„Kai visi sakė, kad esame kvaili, kad perkame žemes, o ne, pavyzdžiui, automobilius, mes tylėjome. Visi sakė, kad nesąmonė, atpigs ta žemė. Jau penkeri metai kaip tų kalbų nebesigirdi“, – sako A. Usis, pastebėjęs, kad žemės kaina per beveik 15 metų šoktelėjo nuo 400 litų už hektarą iki 5 tūkst. eurų ar net daugiau, rašoma pranešime.
Ūkininkavimo pradžia buvo nelengva. Abiejų tėvai padovanojo karvių, kurių jauna šeima iš viso turėjo šešias. Jas patys ir melždavo po darbų mokykloje. Vėliau pamažu pradėjo supirkinėti žemes.
Pirko žemę
„Jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo itin sunku. Bankams žemės užstatyti negalėjai. Jeigu būčiau pirkęs šaldytuvą ar automobilį, būčiau gavęs vartojimo paskolą, o žemei niekas kredito nedavė. Skolindavomės iš kitų žmonių, vėliau atiduodavome, o vietoj palūkanų atlikdavome žemės ūkio darbus“, – pasakoja A. Usis.
Vyras dar penkerius metus derino mokytojo darbą ir ūkininkavimą, bet galiausiai nusprendė pasilikti tik ūkį. „Visi keistai žiūrėjo į mane, bet nusprendžiau visas jėgas ir laiką skirti savo ūkiui“, – apsisprendimą komentuoja Telšių rajono ūkininkas.
Iš mokyklos į ūkį
Dabar Usių šeimai priklauso mišrus ūkis, kurio viena dalis – gyvulininkystės ūkis su 250 melžiamų karvių ir mėsinių galvijų banda, o kita dalis – augalininkystės laukai, kuriuose auginami rapsai, javai, kvietrugiai, kukurūzai, ar paliktos pievos.
Paklaustas apie ūkio perdavimą, jis nusišypso. „Jeigu nebūtų kam perimti ūkio, tai nebedirbčiau, nebeskirčiau tiek energijos. Išnuomočiau žemę ir ramiai gyvenčiau. Juk didžioji žemės dalis yra nuosava“, – tvirtina ūkininkas.
Tačiau tiek dukros, tiek 7-metis sūnus turi noro prisidėti prie šeimos ūkio. Nors dukros studijuoja universitete, tačiau grįžusios padeda tėvams. O futbolą dievinantis jaunėlis sūnus dabar sako, kad iki 30 metų bus sportininku, vėliau – kariu, o paskui ir ūkininku.
Šeima prisipažįsta, kad nė karto nesigailėjo, kad pasuko ūkininkavimo keliu, kuris nelengvas, bet labai įdomus. „Žemės ūkyje kiekvieni metai skirtingi: kas pernai tiko, šiemet gali ir nepasiteisinti. Aišku, kad būtina išmanyti procesus. Pirmas dalykas, kurį padarau atsikėlęs ryte, įjungiu kompiuterį ir pasižiūriu orų prognozę, o po to grūdų biržos duomenis. Tai rodikliai, kuriuos tikrinu kelis kartus per dieną“, – sako ūkininkas.
