Pasak ekspertų, šalyje yra palankios sąlygos plėtoti mėsinę galvijininkystę. Bet augintojai skundžiasi, kad nedidelės supirkimo kainos, paramos ir ūkininkų vienybės stoka neskatina šios šakos plėtros. Tvirčiau laikosi į žemės ūkio kooperatyvą (ŽŪK) „Lietuviška mėsa“ susivieniję augintojai, rudenį pradėję galvijų eksportą į Turkiją.
Eksporto proveržis
Pasak ŽŪK „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininko Vidmanto Jonikos, kooperatyvo susitarimas su turkais dėl mėsinių galvijų pardavimo – vienas rimtesnių šios šakos eksporto proveržių.
„Turime iki balandžio mėnesio galiojančias sutartis. Į Turkiją vežame ir gyvus mėsinius bulius, ir skerdenas. Kartkartėmis galvijus eksportuojame ir į Rusiją, bet ten mažiau moka“, – aiškino V.Jonika.
Kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ Latvijoje turi įsigijęs skerdyklą, kurioje skerdžiami ir latvių, ir Lietuvos augintojų galvijai.
„Tai pirmas ruduo, kai šalies perdirbėjai nenumušė galvijų supirkimo kainų. Manau, kad tai ir mūsų kooperatyvo indėlis. Atsiradus jam, rinkoms galime pasiūlyti daugiau galvijų ir daryti įtaką kainoms“, – tvirtino ŽŪK „Lietuviška mėsa“ vadovas.
Kooperatyvas Baisogaloje turi buliukų penėjimo stotį, kurioje laiko apie 700 mėsinių galvijų.
Plėtra sustojo
„Auginame dantis sukandę. Tiesiogines išmokas atsiejus nuo gamybos, sustojo veislinių galvijų pardavimas ir mėsinės galvijininkystės plėtra. Nauji augintojai negauna išmokų už karves žindenes, todėl nedidina bandų“, – apgailestavo limuzinų veislės galvijus auginantis Feliksas Vaitelis.
Ūkininkas nesiskundė mėsinių galvijų supirkimo kainomis. Anot augintojo, už gerą produkciją perdirbėjai sumoka neblogai.
„Aišku, kaina galėtų būti aukštesnė. Tačiau vietos rinkoje daug galvijienos neparduosi – menkos jos vartojimo tradicijos. Perdirbėjai ieško rinkų užsienyje, o tam reikia didesnių produkcijos kiekių“, – samprotavo galvijų augintojas.
Nors, pasak F.Vaitelio, mėsinės galvijininkystės perspektyvos miglotos, atsisakyti galvijų jam būtų neparanku. „Turime nenašių žemių, mūsų mišrus ūkis yra ekologinis, tad galvijai labai reikalingi dėl natūralių trąšų“, – aiškino ekologine žemdirbyste besiverčiantis ūkininkas.
Ekologiškai mėsinius galvijus augina dauguma šalies ūkininkų. Šiemet buvo įkurta ir Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija. Į ją susibūrę ūkininkai siekia gerinti savo laikomas bandas.
Valdžia ignoruoja
„Mėsinė galvijininkystė – dar jauna šaka, todėl stinga ir žinių, ir patirties. Blogai tai, kad augintojai nevieningi, nėra normalios ūkininkų, perdirbėjų ir pirkėjų partnerystės.
Geriausia būtų, kad kiekvienas dirbtų savo darbą – ūkininkai augintų galvijus, perdirbėjai rinkai pateiktų perdirbtą produktą. Tačiau perdirbėjai nelinkę daugiau mokėti – pieninio ir mėsinio galvijo kaina nedaug skiriasi“, – sakė mėsinių galvijų augintojas A.Šiurna.
Aubrakų ir limuzinų veislės mėsinių galvijų bandas laikantis ūkininkas tvirtino, kad šiai šakai stinga ir deramo valstybės dėmesio. „Jau keletą metų valdžios atstovams dėstome, kad augintojams reikėtų galvijų karantino stoties. Išvežant galvijus reikalingas toks punktas, tačiau padėti ūkininkams neskubama“, – aiškino A.Šiurna.
Anot Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovo, dar daugiau ūkininkams kyla nerimo dėl ateities. Nuo 2013 m. nebelikus skerdimo išmokų, subsidijų už karves žindenes, mėsinei galvijininkystei bus suduotas smūgis.
„Vienas pirmųjų iš užsienio įsivežiau veislinių mėsinių galvijų. Buvau mėsinės galvijininkystės šakos propaguotojas. Tačiau žinant perspektyvą, entuziazmas slopsta. Nors žmonės ir domisi galvijais, negaliu aktyviai siūlyti, nes pelnas iš mėsinių galvijų auginimo – negreitas“, – kalbėjo A.Šiurna.
Veislinių galvijų reikia Rusijai
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras tvirtino, jog ūkininkai gyvena viltimi, kad situacija pagerės.
Neseniai parengta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa, kurioje numatytos priemonės finansiškai paskatinti mėsinių galvijų auginimą Lietuvoje.
Žemės ūkio ministerijos specialistai pripažįsta, kad ūkininkai nėra motyvuoti plėtoti šį žemės ūkio verslą. Mėsinius galvijus galima būtų intensyviau auginti apleistose pievose ir ganyklose, kurių apstu šalyje, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
„Vasarą be didesnių rūpesčių galima auginti ekstensyvių veislių galvijus. Kai nukrito pieno kainos, ūkininkai pradėjo labiau domėtis mėsiniais galvijais. Tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų, augintojams reikėtų kooperuotis“, – teigė A.Bezaras.
Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento teigimu, mūsų mėsiniais galvijais domisi ir užsieniečiai.
Pasak A.Šiurnos, veislinius galvijus noriai perka rusai. „Rusijos rinkai mėsinių galvijų reikės dar 5–7 metus“, – aiškino ūkininkas.
Numatytos išmokos už mėsinius galvijus Vaidotas Prusevičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas
Rugsėjo 27 d. patvirtinta Mėsinės galvijininkystės plėtros programa. Dabar rengiamos įgyvendinimo taisyklės. Numatytos išmokos už mėsinį galviją, išlaikytą ne mažiau kaip 12 mėnesių. Išmokos bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį – kuo mažesnis ūkis, tuo išmoka turėtų būti didesnė. Taip norima paskatinti pradedančiuosius verstis mėsine galvijininkyste. Ši schema išsiųsta Europos Komisijai. Taip pat programoje numatyta parama už mėsinių galvijų įvertinimą įrašant į kilmės knygą, mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonis ir kt.