Štai neseniai jis užfiksavo žydintį vieną rečiausių Europos augalų – lietuviškąja orchidėja vadinamą plačialapę klumpaitę. Beje, visai neseniai vyrui teko laimė rasti ir nufotografuoti nuo 1989 metų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą raudonpilvę kumutę.
Kėdainių rajone
Dažnai po Kėdainių rajono miškus, miškelius ir laukus dviračiu keliaujantis Mindaugas Nefas vienoje paskutinių savo kelionių aptiko išties labai retą augalą.
„Man pavyko jį rasti. Žydi jis ne visada, ir tai vos kelias savaites metuose. Tai vienas rečiausių Europos augalų, lietuviškąja orchidėja vadinamas augalas raudonpilvė kumutė (Bombina bombina).
Plačialapė klumpaitė yra bene gražiausias ir didžiausius žiedus turintis Lietuvos gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas.
Vienas ne tik gražiausių, bet ir įnoringiausių Lietuvos augalų – kalkiamėgis. Jis auga tik ten, kur dirvožemiai yra susiformavę ant kalkingų nuogulų, yra laidūs vandeniui, bet nuolat drėgni. Be to, augavietės neturi būti nei per daug apšviestos, nei per pavėsingos – neturi būti tankių aukštų žolių sąžalyno“, – entuziastingai pasakojo M. Nefas.
Visai neseniai
Beje, visai neseniai vyrui teko laimė rasti ir nufotografuoti nuo 1989 metų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą raudonpilvę kumutę. Jis sako, jog jam patinka fiksuoti gamtos stebuklus, dalintis jais su draugais. Tokių ir panašių radybų jo kraityje tikrai netrūksta.
„Šventybrasčio kraštovaizdžio istoriniame draustinyje man pavyko rasti ir nufotografuoti nuo 1989 metų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą raudonpilvę kumutę.
Užpulta plėšrūno kūmutė atlošia galvą ir pakelia kojas – demonstruodama ryškų raštą ir perspėja, kad yra nuodinga ir ją pulti pavojinga. Jos odoje tarp gumburėlių yra poros, išskiriančios frinoliziną, kuris žinduolių kūne ardo kraują.
Kėdainiuose žinau bent 3 vietas, kur jos gyvena, viena iš jų yra šalia „Lifosos“ fosfogipso kalnų melioracijoje.
Esu aptikęs ir dar retesnę rūsį – medvarles. Tik nufotografuoti pamiršau“, – dėstė savamokslis Kėdainių krašto gamtos tyrinėtojas.
