Apie bites, medų ir bitininkus šiandien kalbėsime su Aurelijumi ir Gintare Kvederiais.
Pirmoji pažintis
„Mūsų pirmoji pažintis su bitėmis įvyko, kai ėmėme ir mažai svarstę įsigijome pirmąsias šeimas. Bitininkauti pradėjome neturėdami specifinių žinių ir įgūdžių. Turėjome tikslą palaikyti bičių gerovę, išgauti kokybiškus bičių produktus ir darniai gyventi su gamta. Pagal vyresnius bitininkus, esame naujokai, šiemet skaičiuojame ketvirtą bitininkavimo sezoną. Per šiuos metus, turėdami noro, smalsumo, radome daug žinių, įgavome įgūdžių ir dar vis mokomės bičių priežiūros ypatumų. Tai tapo ir hobiu, ir papildoma veikla prie nuolatinių darbų“, – šypsosi pozityvių minčių kupina bitininkė G. Kvederienė.
Vis kitoks
Pasak bitininkų, kiekvienas sezonas tiek bitėms, tiek bitininkui būna vis kitoks.
„Šiemet jis ir vėl nustebino: atrodo, ankstyvas pavasaris leido bitėms gana anksti aktyviai skraidyti, bet sulaukėm pavasarinių šalnų, kurios be gailesčio nušaldė didumą vaismedžių žiedų, kurie sudaro didesnę dalį pavasarinio medaus derliaus.
Vėliau, viską gadino per mažas drėgmės kiekis gamtoje. Smagu, kad bitės unikalios ir sugeba kartais ir tokiomis sąlygomis rasti medingų augalų ir sunešti joms taip svarbų nektarą“, – dėsto bitininkas A. Kvederis.
Ko reikia?
Ko gi reikia, kad medus būtų gardus ir gausus? „Pirmiausia, kuo didesnės žydinčių ir medingų augalų įvairovės, neapsigaukime, ne visi žydintys augalai skiria nektarą.
Antra, palankių oro sąlygų, kurių, deja, bitininkas niekaip negali sudaryti, kad ir kaip norėtų.
Ir trečia, solidarumo tarp bitininkų ir medaus valgytojų. Daugelis bitininkų, medaus vartotojų mano, kad bitės turi supergalių ir maisto susiranda iš bet kur. Taip nėra, ypač dabar, kai gamta jau pati protestuoja prieš žmonių įsikišimą į natūralias pievas, miškus. Bitininko pagrindinė veikla ir yra sudaryti bitėms aktyviuoju laikotarpiu nuolatinį, natūralų medunešį. Jis turi pats sėti, sodinti medingus augalus ar bendradarbiauti su tai jau sodinančiais ūkiais. To nepasieksime, jei atkakliai pjausime ir auginsime tik mums patogią žalią veją“, – aiškina bitininkai.
Reikia vienytis
„Kodėl gi nesusivienijus bitininkams, sodininkams, miestiečiams. Apsėkime nenaudojamus žemės lopinėlius žydinčiais augalais, vaistažolėmis, pasodinkime vaiskrūmių, juos gausiai lankys naminės, laukinės bitės, kamanės ir kiti nektaru mintantys vabzdžiai. Naudos turės ir žmonės, ir bitės. Galėsime džiaugtis ne tik spalvų, kvapų įvairove, bet ir sulauksime gausesnio derliaus“, – siūlo A. Kvederis.
Augina ir puoselėja
„Mes, kiek leidžia galimybės, auginame ir puoselėjame net keliolika skirtingų medingų augalų. Auginame juozažoles, nakvišas, raudonėlius, šalavijus, miškines dedešvas, jonažoles, bėrutį, taip pat bandrenį. Būna, kad ieškome augalų pas bičiulius ar net botanikos soduose, o jie kaip niekur nieko auga netoliese“, – pasakoja G. Kvederienė.
Bitininko pagalba
Kita labai svarbi bitininko pagalba bitėms, pasak bitininkų, yra ta, kad jis turi ne tik laiku plėsti lizdus, dėti meduves, bet ir sudaryti sveiką bičių šeimos aplinką avilyje.
„Reikia stebėti, ar bitės sveikos, ar šeima turi joms taip svarbią bičių motinėlę – joms mes keliame didelius reikalavimus. Jos turi būti dėslios, nespietlios ir nepiktos“, – pažymi bitininkai.
Sunkiausias laikotarpis
Sunkiausias laikotarpis bitininkams prasideda nuo spalio mėnesio, kada bitės ruošiamos žiemoti. „Lieka ilgas laukimas iki pavasario, kai neaišku, ar sugebės bitės peržiemoti, ar nepritrūks maisto, ar netrukdys rimties besikeičiančios oro sąlygos, paukščiai, graužikai.
Belieka pasidžiaugti, kad turėjome pavasarinio, vasarinio medaus. Per Žolinę vyko dar vienas ir paskutinis šio sezono medaus kopinėjimas. Šiemet vežėme biteles ganytis į grikių laukus, rinkti nektaro, žiedadulkių tam, kad stiprėtų šeimos, pagerėtų bičių imuninė sistema prieš ilgąjį rudens- žiemos laikotarpį“, – pasakoja G. Kvederienė.
Įvairus medus
„Pavasarinį medunešį sudarė pienių, obelų, tramažolių nektaras. Vasarą mūsų bitutės jį nešė iš liepų, usnių, garšvų, aviečių, barkūno ir kitų kryžmažiedžių.
Savikontrolei atliekame medaus tyrimus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Tai leidžia nustatyti medaus botaninę kilmę, brandumą, natūralumą, tinkamą higieną.
Didžiausi medaus naudotojai esame patys, artimieji, draugai. Perteklių stengiamės parduoti, didelių kiekių nesurenkame, nes turime dar nedidelį bityną, bet pagal rekomendacijas mūsų medus pasiekia vis daugiau medaus smagurių. Naudojame ir socialinius tinklus, bandome rengti ir internetinę svetainę. Mūsų tikslas – paraginti klientus ne tik nusipirkti medaus, bet ir sudominti kur jį naudoti tinkamiausiai“, – pažymi A. ir G. Kvederiai.
