Kalbintas jos savininkas Vytautas Mileris teigė, kad jis šią naujieną sužinojo iš „Delfi“ portalo, kai apie tai pranešė paskambinusi dukra.

Iki tol niekas jo neinformavo, kad pakliuvo tarp trijų minėtos nominacijos pretendentų. Taigi, nors balsavimas vyko iki praėjusių metų gruodžio 30 dienos, kol kas jokių rezultatų sakė nežinantis. Girdėjęs tik tiek, kiek informuojama viešojoje erdvėje, kad nugalėtojai bus paskelbti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje ADVENTUR 2019 šių metų sausio 25 dieną.

Lenkams per brangu

V. Mileris tvirtino nežinantis, kas jį šiai nominacijai pasiūlė, svarstė, kad galbūt tam turėjo įtakos sodybos lankytojų atsiliepimai. Jis sakė įdedantis dūšią į savo verslą, kurį vystyti jam padeda žmona, kiti šeimos nariai. Ir tik retkarčiais paprašantis paramos iš šalies.

Sodyboje puoselėjamas Dzūkijos kulinarinis paveldas – patalpoje ir lauke kepamos dzūkiškos bandos. Šalia sodybos yra švarus, gilus Galsto ežeras, turtingas įvairių žuvų. Taigi žvejams čia – tikras rojus. Kaimo turizmo verslininkas tvirtino, kad netgi žiemą, šį sausio mėnesį, jau gavo užsakymą iš Lenkijos žvejų, norinčių apsistoti sodyboje ir pažvejoti Galsto ežere. Pagrindiniai sodybos klientai, anot V. Milerio, yra lietuviai, tačiau čia užsuka ir nemažai užsieniečių.

Pernai sodyboje visą mėnesį viešėjo penkios šeimos su vaikais iš Izraelio. Rugsėjo mėnesį gyveno prancūzai ir anglai. Taip pat šurmuliavo tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo daug užsieniečių su šeimomis iš Amerikos, Anglijos, Prancūzijos, Turkijos. Anksčiau buvo nemažai lenkų, bet, pasikeitus valiutai, jiems pas mus atostogauti tapo per brangu.

Šio savo užsiėmimo Vytautas nevadina verslu, o sako, kad tai – jo gyvenimo būdas, nes kasdien bendrauja su poilsiautojais, jiems atiduoda savo energiją. Didelių pinigų čia esą neuždirbsi, bet jam didžiausias atlygis yra žmonių dėkingumas.

Kartu, bet atskirai

Sodybos savininkas sakė, kad poilsiautojai gali apsistoti 8 sodybos pastatuose. Yra šeimos namelis, du jungtiniai draugų nameliai. Dvi šeimos gali kartu atostogauti, bet gyventi atskirai. Galima įsikurti didesniame name. Iš viso verslininkas sugeba apnakvydinti daugiau kaip 50 žmonių. Yra ir salė, kur rengiami įvairūs pobūviai, švenčiamos vestuvės. Tačiau V. Mileris teigė, kad jis labiau propaguojantis ramų poilsį.

Sodyboje esantys nameliai privatūs, autonomiški, turi savo virtuves, grilius, žmonių keliai susiduria tik prie ežero, kai jie eina maudytis, o šiaip vieni kitų nemato. ,,Net aš kartais stebiuosi, kad jų niekur neregiu, todėl poilsiautojai gali mėgautis privatumu ir ramybe. Sodyboje yra dvi pirtys. Viena iš jų paprasta, o kita akmeninė, kūrenama 6 valandas, akmenys įkaista iki raudonumo, tai – tikroji pirtis“, – pasakojo verslininkas.

Jo sodyboje daug akmenų, žaliuoja pačių savininkų rankomis pasodintas spygliuočių miškas, gausybė kadagių, visokių retų augalų. Kieme karaliauja auksiniai fazanai, anksčiau tarškėjo ir patarškos. Atvykėliams iš miesto, ypač užsieniečiams, labai įdomu kaime pamatyti ir pūškuojantį ežiuką, maži vaikai džiaugiasi surinktais grybais, juos fotografuoja.

Parodomasis karvės melžimas

Teko netgi surengti parodomąjį karvės melžimą turistams iš Izraelio. Poilsiautojams sodybos savininkas organizuoja įvairias išvykas po rajoną – Metelių regioninį parką, kitas vietas, taip pat Druskininkus, Antano Česnulio sodybą, netgi Lenkiją – Petro Lukoševičiaus įkurtą prūsų ir jotvingių gyvenvietę, siūlo plaukti laivu, katamaranais, plaustu Dzūkijoje bei Lenkijos Augustavo kanalais, propaguoja keliones baidarėmis Lietuvoje ir Lenkijoje. Tokiu būdu sodybos lankytojams sudaromos sąlygos ne tik pailsėti, bet ir pažinti Lazdijų kraštą, Dzūkiją, kaimyninę Lenkiją.

Taip pat sodyboje, lauže ant žarijų, kepamas kumpis, seliavos. Šiais gardumynais vaišinami atvykėliai. Patalpoje ir lauke esančiose krosnyse kepa dzūkiškas bandas ant kopūstų lapų. Jos turi tautinio paveldo produkto sertifikatą. Bandomis svečius lepina savininko žmona Ona Milerienė. Ji organizuoja ir edukacines pamokas. Poilsiautojams pasakoja apie dzūkiškų bandų kilmę, nušviečia bandų gamybos procesą, leidžia jame dalyvauti ir jiems patiems. Šia edukacija buvo ypač sužavėti prancūzai. O. Milerienė poilsiautojus moko kepti ir gruziniškus patiekalus – chinkalius, didelius koldūnus, pripildytus sultinio bei kokio nors įdaro.

V. Mileris teigė turėjęs savo verslą Vilniuje, bet jo atsisakęs ir persikėlęs gyventi į žmonos tėviškę, kur pamažu sukūrė naują – kaimo turizmo verslą. Jį puoselėja apie 10 metų. „Taigi laivas jau plaukia ir jo nesustabdysi“, – sako sodybos „Pas Vytą“ savininkas.