„Sekasi labai sunkiai. Bet kokių darbuotojų yra, bet, jei nori, kad žmogus dirbtų sąžiningai ir gerai, tuomet išties sunku tokį rasti. Darbuotojui siūlomas ne tik atlyginimas, bet ir apgyvendinimas, be to, vasarą netgi planuojame nemokamą maitinimą. Norinčiųjų yra, bet ateina tokie, kurie net karvės nuo telyčios neskiria, nieko nemoka. Ką su tokiais, mokai, mokai. O nieko neišmoksta. Kad suprastų apie darbą, tokių tikrai yra mažai“, – atvirauja ūkiui melžėjos ieškanti ir tame pačiame ūkyje zootechnike dirbanti Vilma.

Anot ūkio darbuotojos, problema yra ir amžius. Jei žmogus jaunas, retas supranta, koks tai atsakingas darbas. Geros melžėjos, anot moters, nėra jaunos – kone visos, galinčios dirbti, dar sovietmečiu išmokusios triūsti prie karvių.

Pasitiki vyresniais

„Gali rasti žmogų nuo 45 metų. Jauniems paprastai iškart rūpi tik pinigai. Dabar dirba apie dešimt žmonių, dalis jų keitėsi, nes kai kurie nieko nesupranta apie darbą. Siūlomas toks atlyginimas, nes norima sudominti tikrai gerą darbuotoją. Tačiau vis tiek sudėtinga rasti“, – atvirauja Vilma.

Ilgus metus tokį darbą dirbusi moteris nenori atskleisti ūkio pavadinimo, kad nepriviliotų dar daugiau tik gero atlygio ieškančiųjų. Be to, ūkyje dirba ir traktorininkų. Kai ieško naujų, atsiranda tokių, kurie nė nemoka šerti karvių su specialia technika. Jei traktoriumi dirbantis žmogus dar gali sėti ir pjauti, tai, kai kalba pasisuka apie karvių šėrimą, dažniausiai tuo jo žinios ir baigiasi.

O ūkį išlaikyti galima tik su gerais ir darbščiais žmonėmis.

Moteris atvirauja, kad ūkininkai darbuotojams ne tik dosnūs, bet ir griežti – jei žmogus mieliau renkasi alkoholį, neatėjus į darbą skiriama 100 eurų bauda. Tokios sankcijos veikia.

„Jei ateina į darbą girtas arba dėl to, kad gėrė, neateina, tada mokame 100 eurų mažiau. Niekas nenori prarasti tokių pinigų, tad pas mus darbuotojai negeria“, – atvirauja moteris.

Mėsinius galvijus laikantys ūkininkai pieno pramonės srityje pradėjo dirbti nuo Naujųjų. Šiuo metu jau turi šimtą karvių ir dar planuoja plėstis. Pienas parduodamas perdirbėjams, tad patys negamina nei sūrio, nei sviesto.

Moteris sako, kad melžti karves lengviau, nei vadovauti ir sužiūrėti, kad visos melžėjos dirbų gerai. Susidomėjusi vadovaujamomis pareigomis, sako suprantanti, kad ūkis be gerų darbuotojų negali plėstis ir klestėti, tačiau net ir geras uždarbis sunkiai privilioja atsidavusius darbui žmones.

Didieji ūkiai: darbuotojams reikia ne tik pinigų

Didieji ūkininkai sako, kad rasti gerą darbuotoją ne taip jau sudėtinga, jei šis gaus oficialų atlyginimą ir visas socialines garantijas.

Petras Puskunigis

„Mes tiek nesiūlome, mes tiek mokame, – apie tūkstančio eurų atlyginimą sako Petras Puskunigis, vadovaujantis Šakių rajone esančiai Griškabūdžio Žemės ūkio bendrovei (ŽŪB). – Geri specialistai ir geriau uždirba. Čia kalbama apie sumą, mokamą „į rankas“. Pagrindinė problema ta, kad žemės ūkiai, didieji ūkininkai plakami, neva jie blogi, tačiau tik didieji moka visus mokesčius – didieji ūkininkai ir bendrovės. Ne vienas smulkusis ūkininkas oficialiai darbuotojams moka mažiau, nors „į rankas“ darbuotojas gauna tiek pat. Šį pavasarį itin išryškėjo viena problema – jaunimas bėga iš ten, kur mokami nelegalūs atlyginimai. Pas mus iki cento viskas legalu.“

Anot P. Puskunigio, žmonės nenori dirbti kaip vergai, už gaunamas pajamas planuoja įsigyti būstą, tad oficialios pajamos jiems labai svarbios.

„Kas, kad pinigų gauna, o, kai reikia paimti kreditą, jau atsiranda problemų, jei oficialiai uždirba apie 200 eurų, o visa kita gauna „juodais“. Sukontroliuoti visų neįmanoma.

„Mes rengiame susirinkimus su kolektyvu ir kalbame, kaip elgtis. Mūsų produkcija nuolat pinga, tačiau, net jei kaip ir nėra pagrindo kelti atlyginimų, pažiūrėję į paslaugas ir prekes suprantame, kad žmonėms reikia ir produktų nusipirkti, tad algos turi būtų padidintos. Pavasarį atlyginimus padidino apie 15 procentų“, – atvirauja Griškabūdžio ŽŪB vadovas.

Anot P. Puskunigio, didieji ūkiai ne tik įsipareigoja mokėti nemažus atlyginimus, bet ir išlaikyti darbuotoją visus metus, mat paruošus specialistą paprastai jo paleisti nesinori. Be to, naujo mokymas taip pat nemažai kainuoja, tad racionaliau darbuotojui surasti veiklos visus metus.

Anot ŽŪB vadovo, kaimai nyksta ne dėl darbo stygiaus, o dėl nesąžiningų smulkiųjų ūkininkų ir verslininkų, kurie nesuteikia žmonės galimybės užsidirbti pragyvenimui.

Vieno didžiausių Lietuvos ūkininkų Romualdo Majero ūkis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (610)