Bet šis straipsnis ne apie tokius svajoklius.

Vaikystė šiltnamyje

Vienam Jonavos rajone gyvenančiam jaunuoliui viso to visiškai nereikia. Jis dar vaikystėje pradėjo leisti laiką ne vaikams skirtoje erdvėje – šiltnamyje.

Susipažinkite, jo vardas Martynas Nenortas. Kaip pats pasakoja, jis jau nuo 8 - 9 metų šalia tėvų namų turėjo šiltnamį, kuriame augino pomidorus ir agurkus. Nuo pat vaikystės Martyną traukė kapstytis darže, auginti daržoves bei mėgautis derliumi. Jaunas vyras juokiasi, kad ta trauka jo nepaleidžia ir iki šiol.

Metams bėgant neįprastas vaikui Martyno pomėgis reikalavo vis daugiau laiko ir ... ploto.

Dabar jau 23 metų jaunuolis kuria savo nuosavą ūkį, turi 6 ha atviros žemės bei 25 arų šiltnamių. Kol kas M. Nenortas dar blaškosi ieškodamas pusiausvyros tarp jam patinkančių augalų bei tų, kurie atneša didesnį pelną.

„Pati pradžia buvo prie tėvų namų. Gyvenome nuosavame name, šalia jų turėjau šiltnamius, vėliau ten pasidarė per mažai vietos. Dar besimokydamas mokykloje aš jau dirbau Jonavoje kolektyviniuose soduose, ten turėjau 12 arų, iš kurių 10 arų užėmė šiltnamis“, – savo ūkininkavimo pradžią prisimena M. Nenortas.

Baigęs vidurinę mokyklą jaunasis ūkininkas išėjo iš tėvų namų, pardavė sodus bei pridėjęs uždirbtus ir sutaupytus pinigus, nusipirko sodybą su žeme Naujasodyje, apie 15 km nuo Jonavos.

Savas ūkis

„Baigiau 12 klasių ir įlindau pilnai į ūkį. Baigiau ūkininkų kursus, kad gaučiau reikiamą ūkininkavimui pažymėjimą. Agronomijos nesimokiau. Mano tėvai visai ne tos srities žmonės: tėvas prekybininkas, mama meno ir dailės mokytoja. Jie net pas mane šiemet dar nebuvo atvažiavę. Tik senelis bitininkas. Aš pats iš pradžių tų bičių bijojau, nenorėjau, o paskui patiko“, – aiškina žmogus

„Pagrindinis mano verslas šiuo metu yra agurkai, pomidorai ir gėlės, jos sudaro 30 proc. pajamų. Anksčiau auginau ankstyvas bulves, bet šiemet atsisakiau. Vietoje bulvių bus daugiau gėlių. Ne tai, kad ieškau savęs, bet nėra kam be manęs dirbti. Dirbu vienas, kažkiek padeda šeimos nariai, kaimynai, kai reikia, samdausi žmones“, - apie savo ūkininkavimą pasakoja M. Nenortas.

Be minėtų daržovių ir didelio įvairių gėlių asortimento 4 sezoną dirbantis jonaviškis dar turi 23 šeimas bičių, taip pat šiltnamiuose augina svogūnų laiškus, laukuose pusę hektaro užsodinta česnakais. Taip pat Martynas augina ir parduoda įvarius daigus. Ūkininkas supranta, kad jam vienam viską daryti ir suspėti yra per daug, kad reiktų apsiriboti ties kažkuria viena sritimi.

Agurkai maitintojai

„Niekas manęs neverčia, galėčiau kažką mesti, turėčiau ir to laiko daugiau, bet matomai, man taip patinka. Link ko einu, tiksliai dar nežinau. Buvo daržovių ūkis, dabar traukia gėlės. Dar vis blaškausi. Gėlėms reikalingi mažesni plotai. Ir tas ir tas gerai. Prie širdies labiau daržovės, bet gėlės pelningesnės. Viskas man patinka, nepatiktų – nedirbčiau. Nieko negaliu atsisakyti. Dar turiu 16 avių, bet čia labiau sau auginu. Vištų, paukščių nenoriu, kai mieste buvau turėjau triušių, vištų, ančių. Čia tam nebeturiu laiko, be to, lapės šeškai išpjautų viską.

Kad čia įsikursiu ilgam tai tikrai, bet ką aš darysiu tiksliai, dar neaišku. Šiuo metu gyvenu iš agurkų, pardavinėju Jonavos turguje, dalį – Kaune. Turiu savo klientūrą, jiems jau 6 metus parduodu. Dar perpardavinėtojams kažkiek perleidžiu. Svogūnų laiškus vežu į Kauno naktinį turgų“, – pasakoja M. Nenortas.

Kalbai pakrypus apie jauną ūkininko amžių, M. Nenortas šypsosi, kad seniai žinojo, kuo nori užsiimti. Taip pat buvo tikras, kad gyvens kaime, o ir Martyno tėvai jau susitaikė su tokiu sūnaus sprendimu.

„Yra tų jaunų ūkininkų, gal ne tiek tokių užsidegusių. Tokių kaip aš nežinau ar yra, nors ir neieškojau. Užsidirbau, nusipirkau žemes ir išėjau iš namų. Kiek galima su tais tėvais gyventi? Aš jau mokykloje 3 – 4 klasėje turėjau savo pinigų, ko reikėjo nusipirkdavau.

Tėvai žino, kad neperkalbės, nebesikiša, nieko nebesako. Gal reiktų mažinti. Aš jau ir pats suprantu, kad čia visko man per daug. Kartais per parą miegu 2 - 3 val. Čia ne tik aistra, čia pragyvenimo šaltinis. Visada sakau, kad už minimumą tikrai nedirbsiu. Man darbas turi patikti, be to, niekas man nepavadovaus. Jei pradės vadovauti, aš išeisiu. Aš pats sau ponas“,– savo pasirinktą gyvenimo kelią tvirtai atstovauja M. Nenortas.

Martyno Nenorto ūkis

Didmiestis netraukia

Vaikinas tikina, kad miesto gyvenimas jo visiškai nežavi. Jo netraukia užsienis, didmiesčiai, bendraamžių mėgiamos pramogos, naktiniai klubai. Tiesa, vienam gyventi irgi sunkoka, Martynas pripažįsta, kad norėtų susirasti antrąją pusę, nes vienatvė kartais slegia. Tik atsiranda dvejonių, kad sunku bus rasti tokį žmogų, kuriam bus priimtina jo pasaulėžiūra.

„O ką žmona? Kol kas dar jaunas. Bet surasti kažką, kas į tokią peklą lįstų, turbūt bus sunkoka. O manęs iš čia neiškrapštysi, tada nebus ir žmonos. Nemanau, kad ir vėliau kažkas pasikeis. Tikiu, bandau tikėti, kad atsiras tokia moteris, kuri kartu į tą pačią peklą lįs.

Kalbant apie vienatvę, tai visko būna, kitą sykį išeini, dirbi ir negalvoji. Bandau tą vienatvę užmušti darbais. Draugų yra, kaimynai labai geri, man daug padėjo, jie šiek tiek vyresni, bet ne tame esmė. Labai jiems dėkingas. Turiu tų draugų, bet nėra kada draugauti. Vienatvė yra vienatvė. Gal nebūsiu visą laiką vienas“, – atvirauja M. Nenortas.

Ūkininkas supranta, kad tik nuo jo vieno darbo priklauso sėkmė. Samdyti žmones sunku, nes ūkyje dažnai būna tik sezoninis darbas, o ir ūkis kol kas nėra labai didelis, tai ir mokėti daug neišeina. Giminės padėti ne visada linkę.

Martyno Nenorto ūkis

„Pilna to darbo, žiemą reikia šiltnamį remontuoti, malkas ruošti, dar kažką. Tai būna, atsikeli ir nenori dirbti, atsiguli ir guli. Ir ką nepadarei – pats kaltas. Yra tokių darbų, kur privalau padaryti, tai negaliu gulėti. Bet negalėčiau dirbti nuo 8 iki 5. Tarkim, yra koks renginys, aš galiu mesti ką darau ir važiuoti, o dirbdamas pastovų darbą negalėčiau to daryti.

Ko trūksta iki pilnos laimės? Norėtųsi, kad savi padėtų, bet tai ne jų sritis, tai kam kankinti? Tokiam versle turi dirbti savi, žmona, vaikai. Žinau pavyzdžių, staigiai prireikia atsivežus daigus susodinti. Dabar va, turiu 6 tūkst. našlaičių, reikia jas sodinti, nes kuo greičiau, tuo geriau. Tai jei būtų didelė šeima, supuola visi, padaro – vakare balius. O ką dabar, teko samdyti žmones“, – atsidūsta M. Nenortas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (211)