Sprendimas – dėl vaikų

Mantas Budrionis pasakoja, jog persikelti iš didmiesčio į Molėtus šeima sumanė gimus antrajam vaikeliui: „Iš pradžių galvojom – pabūsim laikinai, paskui grįšim atgal. Tačiau Molėtuose mums taip patiko, kad nusprendėme įsikurti visam laikui. Bene svarbiausia, kad iki Balninkų – mano gimtinės – buvo visai netoli. Dar gyvendami Vilniuje, Balninkuose leisdavome savaitgalius, atostogas, o dabar galėjome būti čia kiekvieną dieną. Mums buvo svarbu, kad vaikai augtų ne didmiesčio kiemuose, o ten, kur žaluma, erdvė, paukščiai, ežeras. Norėjosi, kad jie pamatytų, pajustų, kokia buvo mano vaikystė, kad galėtų saugiai lakstyti savame kieme“.

Įsikūrę Molėtuose, Budrioniai ėmėsi ieškoti veiklos. Vyras darbą susirado nesunkiai, užsiėmimo reikėjo Astai. „Visada tikėjausi grįžti į savo gimtinę, būti su šeima, artimaisiais ir dirbti kartu su žmona ne kitiems, o sau. Sodyboje Balninkuose buvo nemažas pastatas, kur galėjome kurti verslą. Idėją vėlgi padiktavo vaikai – jie labai mėgsta koldūnus, gali juos valgyti nors ir kelis kartus per dieną. Pasižiūrėję į pirktinių sudėtį, nustebome – tiek daug ten visokiausių neaiškių priedų... Taip ir gimė mintis įsirengti koldūnų gamybos cechą“, – dėsto Mantas.

Prieš trejetą metų Budrioniai patys parašė projektą, kad galėtų pasinaudoti ES parama, skiriama verslo pradžiai kaime. Finansavimo intensyvumas iš ES sudarė 65 proc., 35 proc. lėšų reikėjo pridėti patiems.

 Pauosupės kaimas

„Tuo metu prasidėjo pandemija, statybinės medžiagos, įranga ėmė sparčiai brangti. ES paramos užteko padengti maždaug pusei visų išlaidų. Vis dėlto gauta suma mums buvo didžiulė parama. Už šiuos pinigus renovavome seną pastatą, įsigijome naujos įrangos“, – pasakoja Mantas.

Nuosavai įmonei reikėjo pavadinimo – jis taip pat atsirado atsitiktinai: „Kartą mano tėtis grįžo iš miško prisirinkęs grybų. Žmonės mėgsta grybauti, bet grybų tvarkymas, valymas dažnam nemielas.

Nusprendėm, kad galėtume tokiems žmonėms padėti, savo koldūnus gaminti ir iš surinktų grybų: žmogus atnešė krepšį, o pasiima pagamintą produktą. Žvėriena, grybai, mėlynės – miško gėrybės, taip ir atsirado pavadinimas „Girios dovana“, – dėsto pašnekovas.

Pernai šeima nusprendė užsiauginti šitaki grybų savo ūkyje. Šis procesas – sudėtingas ir reikalaujantis daug kruopštumo, be to, derlių šie grybai duoda tik po metų. Netrukus Budrioniai jau ims šitaki derlių. Šie grybai taip pat bus skirti koldūnams gaminti.

Išskirtinė kokybė

Pirmuosius koldūnus jaunieji verslininkai savo ceche pagamino šių metų sausį. Asta Budrionienė pasakoja, jog pradžia nebuvo tokia paprasta, kokios tikėjosi: „Atrodė, kas čia tokio – pagaminti koldūnus? Vis dėlto prireikė keleto mėnesių, kol visko išmokau. Žiūrėk, tai tešla suplyšo, tai koldūnas prakiuro. Teko mokytis iš savo klaidų. Dabar esu atsakinga už tešlos maišymą, kočiojimą, mėsos paruošimą, koldūnų gamybą. Dar tenka pagamintus koldūnus užšaldyti, vakumuoti, po to – išvalyti patalpas. Vyras parūpina reikiamos mėsos, nuperka produktų, pasirūpina gaminių realizavimu“.

Paklausta, kuo jų gaminami koldūnai yra ypatingi, moteris atvira: „Viską perkame tik aukščiausios rūšies – tiek miltus, tiek kitus ingredientus. Į mėsą nededame jokių priedų, o prieskonių mišinius per ilgą laiką sukūrėme patys. Tai – mūsų verslo paslaptis, kuria su niekuo nesidalijame“.

Šeimai buvo svarbu ir tai, kad jų gaminiai skirtųsi iš gausybės esančių rinkoje. Net koldūnų forma kitokia – parduotuvėje galima įsigyti nedidelių, pusmėnulio formos, o Budrionių gaminami – didesni, apvalūs. Kadangi naudojami aukščiausios rūšies produktai, koldūnų savikaina gana didelė, taigi kaina – maždaug 30–40 proc. didesnė nei gaminamų pramoniniu būdu.

Kol kas Asta ceche dirba viena, tačiau jau dabar mato, kad labai praverstų dar vienos rankos. Šiuo metu per dieną šeima pagamina maždaug po 50–60 kg koldūnų, įdarbinus dar vieną žmogų, apyvartą būtų galima padvigubinti.

Mantas Budronis

Reklama – iš lūpų į lūpas

Budrioniai sako, jog šiuo metu šeimai užtenka lėšų pragyventi iš turimo verslo. „Uždirbamų pinigų mums patiems išsilaikyti pakanka. Žinoma, turime ir idėjų ateičiai – gaminti čeburekus, kibinus, jau įsigijome formas jiems. Pastaruoju metu pradėjome gaminti koldūnus iš avienos, ėrienos – šiuos gyvulius auginame savo ūkyje. Neketiname kurti didelio verslo, tai yra ir bus šeimos versliukas, duodantis mums nuolatines pajamas“, – kalba vyras.

Šeima pasidžiaugia ir didėjančia koldūnų paklausa. „Nors savo koldūnų pernelyg nereklamuojame, jų paklausa didėja. Žmonės apie juos susižino iš lūpų į lūpas. Tik pastaruoju metu įkūrėm savo feisbuko grupę, kur taip pat vis daugėja lankytojų“, – dėsto Mantas.

Šiuo metu koldūnų su „Girios dovanos“ ženklu galima įsigyti kooperatyvo parduotuvėse Molėtų, Anykščių, Utenos apskrityse, jie parduodami „Alantos mėsinėje“ bei poroje nedidelių parduotuvėlių Vilniuje. Vis dėlto didžiausia dalis produkcijos Budrionių šeimos ceche pagaminama pagal ūkininkų užsakymus, iš jų atvežtos mėsos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės