aA
Ūkininkai atviri – jei ir toliau tokiais tempais žemėje ūkininkausime ir auginsime vien javus, po kelių metų dirvožemis nunyks.
Saidės upelis, Trakų rajone / J. Šlepikaitės nuotr.
Saidės upelis, Trakų rajone / J. Šlepikaitės nuotr.
© GRYNAS.lt

Gamtininkai taip pat jau kalba, kad padėtis kritiška ir laikas imtis darbo – atkūrinėti „numelioruotus“ upelius

„Augalininkystė šiandien mūsų žemės ūkyje stabiliausias ir pelningiausias verslas, tačiau vien ja užsiimti negalime. Jei ir toliau kaip dabar norėsime tik kuo daugiau auginti bei parduoti, mūsų žemė nusialins. Jei niekas nekis per 15-20 metų dirva paprasčiausiai taps netinkama ūkininkauti“, – aiškina Kamal Zulfijev, pats su šeima dirbantis apie tūkstantį hektarų.

Mes tiesiog imame vis didesnį derlių, o mėšlo, kuris atstatytų dirvą, neturime, nes nuolat mažėja gyvulių. Jis skeptiškai žiūri ir į Žaliojo kurso reikalavimus ir sako, kad visi iššūkiai perkelti ant ūkininko pečių. Žmogus jo laikytis turės savo sąskaita. Išlaidos didės apie 30 proc.

Tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius mato ir kitą bėdą – mes dirvoje nesulaikome vandens. Jis siūlo ir drastišką būdą gelbėtis – keisti landšaftų.

„Mes dirvoje nesulaikome drėgmės. Netgi dabar, po lietaus, giliau viskas sausa. Ten dykuma. Visi suprantame, kad vasaros ar rudens lietus vargu ar atstatys sausros žalą“, – aiškina Selemonas Paltanavičius ir sako, kad drėgmė dirvoje galėjo išlikti kol buvo natūralūs vingiuoti upeliukai, kuriais vanduo keletą kilometrų teka savaitėmis.

Pasak gamtininko, natūralius upelius pavertėme tiesiais melioracijos grioviais, iš kurių vanduo išteka per keletą dienų.

Gamtininkas Paltanavičius sako, jei nenorime prarasti savo šalies, laikas javų laukuose kasti upelius
© Asmeninio albumo nuotr.

„Sunaikinome visą gamtos sukurtą drėgmės palaikymo mechanizmo. Mes vis skundžiamės, kaip čia sovietai sunaikino mūsų gamtą. Mano akyse, kai buvau vaikas, Suvalkijoje visus upelius pavertė melioracijos grioviais, Dabar jau trisdešimt metų niekam neatsiskaitome ir imame iš ES pinigus, kad tuos pačius griovius galėtume gilinti. Grąžinkime upeliukus“, – sako S. Paltanavičius.

Jis sako, kad užtenka pažiūrėti į Merkį Paluknio pievose, kur iš upės paliktas griovys. Nors prieš tai Merkys vingiavo per šias pievas, tačiau žmonės upę tiesiog ištiesino.

„Mūsų tėvai, seneliai padarė nusikaltimą. Braižykime upės vingius. Europoje tai jau daroma, nors tai nepigu. Imamos nuotraukos, kasamos vagos, verčiami akmenys, kad graužtųsi pats vanduo. Iš esmės upelis sukuriamas. Taip grįžtama prie drėgmės saugojimo“, – siūlo S. Paltanavičius ir sako, kad mūsų kraštuose drėgmės trūkumas viena iš svarbiausių problemų.

Kitas dalykas, Europoje, skirtingai nei pas mus, nėra tokių milžiniškų laukų. Ten kas 200-300 metrų pasodintos medžių juostos. Jose sniegas išguli vos ne iki gegužės ir tirpsta lėtai. Atviroje vietoje pavasarį viskas išgaruoja.

„Laukai po kelis šimtų hektarų uždžius. Lietuvoje tokio dydžio monoaugalų plotų niekada nebuvo. Važiavau per Šveicariją, Vokietiją, kur aktyviai ūkininkaujama kelis šimtus metų. Nemačiau didesnių laukų nei 4-5 ha. Niekas neaugina vienos kultūros 100 ha“,– apie kitokį ūkininkavimo būdą pasakoja gamtininkas.

Be džiūvimo milžiniškuose laukuose kyla ir kita bėda – pustymai. Kasmet nupučiami keli centimetrai paviršinio sluoksnio. Visi grioviai pilni derlingo dirvožemio.

„Natūralus derlingumas mažėja, nes nuolat purškiant javus ir tręšiant sunaikinamas paviršiniame dirvožemio sluoksnyje esantys bestuburiai. O būtent jie ir kuria derlingą dirvožemį. Kai jų nelieka, pilama daugiau trąšų. Tokiu keliu seniai buvo nuėję danai. Ten žemė buvo likusi savotišku substratu, reikalingu tik tam, kad augalas neparvirstų. Visa kita, ko reikia augimui ir derliui, duodavo ūkininkas. Tai akloji vystymosi šaka – kas toliau“, – dėsto S. Paltanavičius ir sako, kad tokios dirvos turi 3-4 metus dirvonuoti, kad bent šiek tiek atsigautų. Tačiau niekas taip nesielgia, nes prarastų pelną.

Gamtininkas prisimena, kad viena jo pažįstama javuose Vidurio Lietuvoje ieškojo rugiagėlių – reikėjo puokštėms. Šių gėlių rasti nepavyko. Buvo išnaikintos chemikalais kaip piktžolės.

Gamtininkas piktinasi reikalavimu šienauti natūralias pievas. Jas reikėtų palikti gyvūnams.

„Mulčiavimas vienas blogiausių variantų. Jei tau nereikia žolės, jos ir nepjauk, arba pjauk nuo rugsėjo vidurio. Iki to laiko visi tos pievos, kurios tau nereikia, išbarstė sėklas, vabzdžiai, kurie ten gyveno, išsivystė, lėliukės paslėptos žemėje. Tačiau negalima mulčiuoti ir vietoje paskleisti. Biomasės daug ir prasideda puvimas. Kartais eidamas tokia pieva po metų randi išplikusias vietas, kur būna išpuvę“, – dėlioja S. Paltanavičius ir siūlo jei jau pjaunama žolė, kurios niekam nereikia, sunaudoti biokurui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.5349

Lietuvoje gyvuojantis amelankių ūkis: kuo ypatinga ši uoga (16)

Žinomas sodininkas Tautvydas Gurskas pats yra įkūręs amelankių ūkį ir sako, kad tai seniai...

Unikalią augalų kolekciją sukaupęs biologas aiškina, ką amalai gali papasakoti apie klimato atšilimą (5)

Jono Basanavičiaus gimnazijos biologijos mokytojas Raimondas Platūkis – pedagogas, kurio darbas...

Prie Panevėžio iškils biometano jėgainė: jis bus gaminamas iš gyvulių mėšlo ir žemės ūkio atliekų (15)

Kol kas visas Lietuvoje naudojamas biometanas yra importuojamas iš užsienio šalių tarptautinių...

Kai kelias lieka tik dokumentuose: ką daryti, ūkininkui jį suarus (23)

Kėdainiai yra išties našus žemės ūkio kraštas, tad žemės ūkio paskirties sklypų pirkimas,...

Bitininkui Lietuvos žemėlapį susiuvo bitės (3)

Šią savaitę iš Jungtinių Arabų Emyratų, Dubajuje surengtos pasaulinės parodos „Expo 2020“...

Top naujienos

Svarbiausioje Europos šalyje – prieštaringos žinutės: Kremliui yra kuo džiaugtis ir ko bijoti (16)

Galingiausia pasaulio moteris. Taip buvo vadinama kanclerė Angela Merkel , o jos vadovaujama šalis...

D+Dailius Dargis

Jo laidotuvėse išdrįso dalyvauti tik drąsiausieji: legendinės grupės būgnininko virsmas į gangsterį ilgą laiką šiurpino Biržus

1990-ųjų pradžioje Biržuose suklestėję vadinamieji pašto karveliai iki šiolei yra laikoma...

D+Modesta Meškė

Kosmetologijos lektorė išdėstė klaidas, kurių žiemą jokiu būdu neturėtume daryti savo odai

Žiemą oda išsausėja, lupasi bei šerpetoja, tad ja rūpintis privalome atsakingai. Kauno...

Sostinė gerokai lenkia kitus miestus – atlyginimų augimą kitais metais „suvalgys“ beprotiškai kylančios kainos (75)

95 eurais į rankas – tiek augo vidutinė alga trečią ketvirtį Lietuvoje. Didžiausios algos buvo...

Vaizdai izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters namuose sukrėtė Kiniją: kam dar pasiryžusi valdžia? (29)

Vaizdo įrašas, kuriame mirtinai užtalžomas izoliacijoje dėl COVID-19 esančios moters šuo,...

Neymaras patyrė šiurpią traumą: nerimaujama dėl jo dalyvavimo pasaulio čempionate (11)

Paryžiaus „Saint Germain“ ekipa sekmadienį Prancūzijos „Ligue 1“ čempionato rungtynėse...

Parduotuvėje sunegalavus dukrai Stano pasipiktino „Ikea“ tvarka: negalėjo iškart išeiti papildyta „Ikea“ komentaru (85)

Artėjant didžiosioms metų šventėms Stano su šeima apsilankė populiarioje parduotuvėje,...

Seksualinis skandalas Joniškyje: prie darbuotojų priekabiavęs libanietis kaltu nesijaučia

Dėl seksualinio priekabiavimo prie darbuotojų Joniškio kebabinėje nuteistas Libano pilietis...

Sinoptikai įspėja apie itin sunkias sąlygas keliuose: artimiausią parą pietinis ciklonas užvers šalį sniegu (16)

Pirmadienis bus pažymėtas dar vieno pietinio ciklono viešnage. Remiantis dabartiniais duomenimis,...

Jonavoje įžiebta įspūdinga miesto eglė ir eglučių miestelis: nustebino visai kitokiu įvaizdžiu (3)

Lapkričio 28-ąją įžiebta Jonavos miesto eglė. Senamiestį sergintis Žibinčius atgijo dėl...