Mažylė duoda 12 litrų du kartus per dieną. Šeima laiko tris karves. Kaip viskas vyksta – patys žiūrėkit.
Tačiau tokie ūkiai vis retesni Lietuva – filmuota Pagramančio apylinkėse.
Ypatingai sparčiai juos šienauja dabartinė pieno krizė. Tokiems žmonėms perdirbėjai už kilogramą moka keliolika centų. keletą kartų mažiau nei stambiems ūkiams.
Kibiras, arba 12 litrų, kiek duoda Mažylė, tai mažiau nei du eurai per vieną melžimą, arba keturi jei skaičiuosime rytinį ir vakarinį. iš šių pinigų gyvuliui reikia ruošti pašarą žiemai ir bent du kartus per dieną – jokių išeiginių – prie jo ateiti.
Jaunimas tokio darbo purtosi kaip velnias kryžiaus.
Buvęs viceministras Paulius Astrauskas yra apibūdinęs, kaip turi atrodyti pelningas lietuviškas pieno ūkis:
„Tai modernus ūkis, kuriame reikėtų kuo mažiau žmogaus darbo ir energetinė dedamoji. Iš mėšlo galima gauti šilumą, elektros energiją, perdirbtas mėšlas puiki trąša. Tokie ūkiai labai konkurencingi.
Kalbant apie idealų ūkį, tai šeimos ūkis 100-200 karvių, ne didesnis. Tokiam prižiūrėti užtenka vieno žmogaus, kuris kontroliuotų automatizuotą bandos valdymo sistemą. Automatizuotomis linijomis galima melžti, išplauti linijas. Joms didelės priežiūros nereikia. Tokios fermos yra Švedijoje, Danijoje, o fermos veikia automatiškai ir kuria papildomas pajamas šeimai. Ten dirba tik šeimos galva.
Norint augti reikia daugiau technologijų pašarų ruošimo technologijose, nes mūsų ūkininkai neišnaudoja viso tiek trąšų, tiek grūdinių kultūrų potencialo.“
