Įtarimai

Sodininkams kilo įtarimų, esą nuomotame plote medžius iškirtęs jaunas ūkininkas Alius Jasinevičius ten nieko nesės, tik pasipelnys iš medienos. Be to, suabejota, ar medžiai iškirsti teisėtai, ar leidimą kirsti išdavusi seniūnija neviršijo įgaliojimų. Ir dar daug kitų klausimų: kodėl miesto seniūnija neskelbė žemės nuomos aukciono, kodėl jos nepasiūlė sodininkams, kodėl iškirsti medžiai neatiteko visuomenės poreikiams, savivaldybės įstaigoms šildyti, ar ūkininkas atsodins tiek medžių, kiek iškirto, ir taip kompensuos žaliajam žemės rūbui „padarytą žalą“?

Naujas kaimynas

Pernai liepą ūkininkas A. Jasinevičius gavo leidimą laikinai naudotis beveik 19 ha valstybės žemės šalia „Sodžiaus“, „Saulėtekio“ ir Velniakalnio sodų bendrijų. Sodininkai sunerimo: jie daug metų manė, jog ši nenaudojama medžiais bei krūmais apaugusi vietovė yra miesto žalioji zona. Kai kurie tos žemės sąskaita išplėtė savo sodus, pasodino medelių, išaugo gražūs gojeliai, pasidarė žemės daržams, išsikasė tvenkinius. Žodžiu, jautėsi esą tos žemės šeimininkai.

Juolab kad, kaip pasakojo, tarp senų dokumentų yra valstybės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarčių, liudijančių, jog prižiūrimą žemę šalia savo sodų žmonės nuomojosi, nuomos mokestį mokėjo. Kai kurie jų per žemės reformą norėjo prižiūrimą žemę šalia sodo įsigyti arba į tą vietą atkelti turimą žemę iš kaimo. Tai padaryti nebuvo leista motyvuojant, jog sklypai miesto teritorijoje gali būti pardavinėjami žmonėms statyti namus arba kurti poilsio zonas.

Šalia sodų esančiame dideliame plote neatsirado nei naujakurių, nei žaliųjų miesto poilsio zonų.

Šių metų balandyje pamatę, kad kaimynystėje pjaunami ir kertami medžiai, sodininkai sunerimo ir skubėjo aiškintis, kas čia šeimininkauja? Paaiškėjo, kad žemė – išnuomota ūkininkui, kuris ir tvarko laikinai jam patikėtą didelę teritoriją.

Šalia sodų – ūkininkas

Pernai liepą miesto teritorijoje esančiu 18,8 ha valstybinės žemės sklypu laikinai naudotis leista ūkininkui A. Jasinevičiui. Leidimą išdavė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Rokiškio skyrius. Hektaro žemės nuomos kaina – apie 100 eurų. Leidimas naudotis žeme išduotas vieneriems metams su galimybe pratęsti. Apie laikinąją nuomą sodininkai nebuvo informuoti. Leidime naudotis žeme nurodoma, jog suteiktoje žemėje gali būti želdinių, kurių pašalinimas galimas tik gavus atitinkamą leidimą. Dalis išnuomotos žemės yra apaugusi menkaverčiais krūmais, tačiau yra plotai labai storų, gerų medžių – beržų, liepų, alksnių.

Leidimą medžiams kirsti išdavė miesto seniūnija. Leidimo prašęs ūkininkas miesto vadovams nurodė, jog išsinuomotoje žemėje ūkininkaus, tad sklypą būtina išvalyti – išpjauti krūmus ir medžius.

NŽT Rokiškio skyriaus vadovas Arvydas Šarka „Gimtajam...“ paaiškino, jog anksčiau pati savivaldybė turėjo teisę nuomoti laisvus žemės ūkio paskirties plotus, bet pernai liepą įsigaliojo nauja tvarka ir žemės ūkio paskirties žemės nuomos funkcija perduota NŽT. Pasak A. Šarkos, savivaldybės valioje keisti žemės paskirtį, jeigu ji mato poreikį formuoti sklypus poilsio zonoms, gyvenamųjų namų statyboms ir skelbti sklypų pardavimo aukcionus.

A. Šarkos komentaru, ūkininkas, pretenduojantis į žemės ūkio paskirties žemę, turi pirmumo teisę. Dėl minimo žemės ploto konkurencijos ir nebuvo. „Nuomos sutartis galioja iki jos panaikinimo. Jeigu nekils kliūčių, sutartis prasitęs automatiškai“, – paaiškino žemėtvarkininkas. Jis tikras, kad žemę išsinuomojęs jaunas ūkininkas ją dirbs – užsiims žemės ūkio veikla.

Prieš suteikdami teisę nuomoti, žemėtvarkininkai užklausė miesto seniūnijos, ar šią teritoriją galima išnuomoti? Gavusi pritarimą, NŽT beveik 20 ha plotą ūkininkui išnuomojo. „Leidimus kirsti medžius išduodame ne mes, tai – miesto seniūnijos kompetencija“, – sakė A. Šarka.

Sodininkų ir ūkininko konfliktas

Pretenzijos – nepagrįstos

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vadovė Danutė Baronienė istoriją dėl ūkininkui išnuomotos miesto žemės ir iškirstų medžių gerai žino. Sodininkams ji išaiškino, jog leidimus kirsti medžius, augančius žemės ūkio paskirties žemėje, išduoda ne aplinkosaugininkai, o žemės valdytoja – seniūnija, kurios teritorijoje ta žemė yra. „Logiška, kad nuomotoje žemėje ūkininkauti sumanęs ūkininkas teritoriją valo. Šioje istorijoje ūkininko ir miesto seniūnijos pažeidimų nematau“, – sakė D. Baronienė.

Pasak jos, minima teritorija daugybę metų buvo apleista, apaugusi medžiais ir krūmokšniais, pakraščiai sodų bendrijų link paversti šiukšlynais, kaip įtariama, sodininkų „turtu“. Sodininkų pretenzijos, kodėl leista medžius iškirsti, kodėl jiems nebuvo pasiūlyta žemę nuomotis, anot pareigūnės, nepagrįstos. Juoba kad sodininkai, išplėtę savo sodus, valstybės žeme naudojasi daug metų ir nemoka nuomos mokesčio.

Tikisi susitarti

Miesto seniūnas Arūnas Krasauskas sakė, jog, įsižiebus nesutarimams, su ūkininku sutarta laikinai stabdyti medžių kirtimą. Anot miesto vadovo, žemės nuoma ir leidimas ūkininkui kirsti medžius – teisėtos procedūros, bet, atsižvelgus į sodininkų poreikius, nutarta pasielgti geranoriškai: žadama kiek pakoreguoti išnuomoto ploto ribas, nekliudyti sodininkų daržų, tvenkinių, nekirsti arti jų ribų esančių pavėsį dovanojančių ir nuo vėjų saugančių medžių. „Pagal įstatymą, ūkininkas galėtų nepaisyti sodininkų norų, nes įstatymas – jo pusėje“, – sakė seniūnas ir pridūrė, jog su ūkininku susitarta pasielgti žmoniškai – nekliudyti sodininkų išsiplėstų valdų ir taip išvengti konflikto.

Dėl medžių, kodėl jie su nuomojama žeme atiteko ūkininkui, seniūnas paaiškino taip: žemės ūkio veikla užsiimantis ūkininkas turi teisę išsivalyti teritoriją, kad galėtų auginti javus. Storiausi medžiai nupjauti kelio apsaugos ir elektros linijų apsaugos zonoje, pavieniai, augę lauke, o gojeliai, kurie dokumentuose pažymėti kaip miškas, neliesti, nes tai – valstybinių miškų nuosavybė. „Jeigu nebūtume išdavę leidimo išvalyti plotą, ūkininkas galėtų mus apskųsti, kad išnuomota žemė netvarkinga, ir pareikalauti mūsų, kad krūmus ir medžius išvalytume“, – dėstė miesto vadovas. Pasak jo, išvalyti tokią teritoriją seniūnijai būtų kainavę didelių lėšų ir darbo jėgos.
Kodėl sodininkai anksčiau nepageidavo išsinuomoti kaimynystėje esančių žemių, o atsibudo tuomet, kai jas išsinuomojo ūkininkas?

Seniūno nuomone, gal jie negalvojo, kad kas pretenduos į apleistą, apžėlusią ir apšiukšlintą teritoriją. „Prie ežero daržiukus turintys gyventojai pernai liepą atskubėjo rašyti nuomos sutarčių ir jokių konfliktų nekilo. O sodininkų šiltnamiai, tvenkiniai, pirtelės yra valstybės žemėje ir nuomos mokesčių niekas nemoka“, – dėstė miesto vadovas apie įsižiebusį ūkininko ir sodininkų konfliktą.

Miestas turi dvi zonas, kuriose plyti stambiausios žemės ūkio paskirties žemės: jau minėta teritorija prie sodų bendrijų ir Bajorų link.

Sodininkų ir ūkininko konfliktas

Ant kelmų grūdo nepasėsi

Į nemalonią istoriją patekęs jaunas ūkininkas A. Jasinevičius sakė nesitikėjęs, kokių žiežirbų įžiebs jo noras plėsti ūkį.

„Vėlai pradėjau ūkininkauti, nebėra laisvų žemių, kuriose galėčiau javus auginti. Sužinojau, kad miesto teritorijoje galima išsinuomoti. Ar aš kaltas, kad buvau pirmesnis? Turiu visus leidimus, visi dokumentai – nuomos, medžių kirtimo – išduoti pagal reikalavimus. Būtumėt mačiusi, kaip ta teritorija atrodė! Krūmai, šabakštynai, medžiai, šiukšlės. Praturtėjau iš medienos? O ar sodininkai žino, kiek išvalyti teritoriją man kainuos? Iki sėjos čia dar galybė darbo, reikia kelmus išraut, kirtimo atliekas sutvarkyt“, – komentavo ūkininkas.

A. Jasinevičių skaudina įtarimai, esą šį plotą jis išsinuomojo trumpam, tik dėl medžių, ir yra sodininkų stebėjimo akiratyje: „Tikrai ne metams, čia sėsiu ir auginsiu javus, bet ant kelmų grūdų nepasėsi.“ Dėl nesutarimų su sodininkais ūkininkas sustabdė išnuomotos teritorijos valymo darbus. Jis nenori konfliktuoti su sklypo kaimynais – sutinka patikslinti nuomojamo ploto ribas, kad jo pasėliai nenuskriaustų sodininkų daržiukų, ir nesitaiko į jų teritoriją juosiančio beržynėlio bei kitų medžių.