Moteris ir dabar čia kepa duoną, tačiau prieš šimtmetį žmonės šią krosnį naudojo kur kas plačiau.
„Tais senais laikais duoną kepdavo kartą per mėnesį. Ant ližės formuodavo kepaliukus. Jų būdavo bent 6. Įkaitintoje krosnyje dėdavo ant lapų“, – aiškina šeimininkė.
Pečius taip pat buvo kūrenamas specifiškai. Kiekvienas šeimos narys žinojo kiek malkų reikia, nes nebuvo galima užkūrus krosnį malkų dėti papildomai. Žarijoms buvo atskira vieta. Tik kai jos buvo išimtos, dėdavo puodus. Virdavo tiek gyvuliams, tiek žmonėms.
„Galima pridėti pilną pečių įvairių trokšinių ir jie visą dieną bus šilti. Kalbant apie pečių, tai jis būdavo šiltas praktiškai dvi paras“, – įspūdžiai dalinasi šeimininkė.
Kita krosnies funkcija – apšildyti namus. Trobos galas, kuriame jis įrengtas buvo šildomas. Čia, maždaug 30 kvadratinių metrų plote, glaudėsi visa šeimyna. Kartais keliolika žmonių. Kitoje namo pusėje gyveno tik vasaromis.
