Dabar jo ūkyje Ukmergės rajone, Laumėnuose, gyvena daugiau nei 60 arklių, apie kuriuos K. Trota galėtų pasakoti ištisas valandas.
Arkliai bandoje pasiskirsto pareigas
„Banda geriausiai sugyvena joje esant 20–25 arkliams. Jeigu skaičius būna didesnis, tada jie dalinasi į dvi bandas. Kiekvienoje arklių šeimoje yra savas vedlys, visi yra pasiskirstę pareigas – vieni sargai kiti suranda maistą, vandenį“, – tikino arklių žinovas.
K. Trotos žirgai turi laisvą pasirinkimą gyventi taip, kaip nori. Nors jiems yra paduodamas ir šienas, ir vanduo, suręsta pastogė, tačiau dažniausiai arklius, net ir žiemos laikotarpiu, pamatysi laisvai vaikštančius po didžiulę daugiau nei 50 ha teritoriją, valgančius ne tik jiems skirtą pašarą, bet ir gardžiai ragaujančius sniegu pasidengusią žolę.
„Arkliai geriausiai jaučiasi gyvendami natūraliomis sąlygomis, nuolatos judėdami. Taip vystosi jų raumenys, kadangi suaktyvėja kraujo apykaita. Jeigu arklys nepakankamai juda, kaip įprastai būna tvartiniu žiemos laikotarpiu, į kojas priplūsta tik vienas trečdalis kraujo, o to pasekmės – nutukimas, skaudančios, nuaugusios kanapos“, – teigė K. Trota.
Žirgininkas pridūrė, kad nemažiau arkliui svarbus ir grynas oras: „Arklys labai jautrus amoniakui, jeigu ūkininkas laiko karvę ir arklį viename tvarte, tikėtina, kad pastarasis sirgs plaučių ligomis.“
Arklininko žodžius apie žirgų laikymo sąlygas patvirtina jo paties augintiniai. Žiemos laikotarpiu laisvai laukuose lakstantys stambieji žemaitukai jaučiasi puikiai, net ir spaudžiant šaltukui atrodo žvalūs, energingi, kailis blizga.
Neigia įsitikinimą, kad arklininkystės nepelninga šaka
Buvo laikai, kada Kaziui teko įrodinėti, kad arklys yra žemės ūkio gyvulys, o arklininkystė – žemės ūkio šaka, tačiau būtent ji ir leido išgyventi K. Trotos šeimai: „Iš arklininkystės pragyvenau visą gyvenimą, išmokinau vaikus, pasistačiau namus, kūriau savo ir šeimos gerbūvį. Aš baigęs ir veterinariją, tačiau arklininkystė nešė daugiau naudos.“
K. Trota dar žada startuoti arklių lenktynėse
„Mano gyvenimas neatsiejamas ir nuo greitų ristūnų ir šiai dienai dar žadu startuoti. Tiesa, truputį pristabdo sveikatos problemos, kadangi turėjau klubo sąnario traumą. Bet, kita vertus, savo jau atlenktyniavau, 40 metų prabėgo su žirgais.“,- sakė vienas geriausių Lietuvoje profesionalių trenerių-važnyčiotojų.