Tekstą galite paskaityti čia.
Priminsiu, kad kalbame ne apie aukštos kvalifikacijos žmones, kurie vairuoja šimtus tūkstančių eurų kainuojančius traktorius, gydo gyvulius, valdo ūkius, o žmones dirbančius paprastesnius darbus „prie ūkio“, samdomus sezonui ar tiesiog piliečius, kurie reikalingi „prie ūkio“.
Turime nuvilti didmiesčių jaunuolius, skaitančius rašinius apie tūkstančius eurų per mėnesį, kurie patiekiami kartu su motyvacinėmis priemonėmis, tokiomis, kaip vaisiai kiaurią parą biure ir darbas keturias dienas per savaitę. Provincijoje apie tokias sumas ir sąlygas nekalbama.
Bendra tendencija – už dieną siūloma 20 – 40 eurų. Apie legalumą ir mokesčius nutylima. Tačiau tai nebūtinai visiškai neteisėta. Ūkininkai žmones nenuolatiniam darbui gali įdarbinti palengvinta tvarka pagal paslaugų kvitus. Stambesni ūkiai, nenorintys bėdų su valdiškais namais, taip ir elgiasi.
Nors kai kurie gyvulininkystės ūkiuose nuolatiniams darbuotojams siūlo ir po 800 eurų, tačiau vidutiniškai norima mokėti kur kas mažiau. Tiesą sakant, ir darbuotojų lūkesčiai kur kas mažesni nei didmiesčiuose.
„Na nežinau kur pas mus moka 600-800 eurų už 8-10 val. darbo dieną. Negirdėjau. Bet va, kad melžia beveik 100 karvių už 300 eurų per mėnesį be išeiginių tai žinau. O moteriškė sako: ką darysi. Jei nedirbsiu – nė tų negausiu. Paprašius pakelti algą atsakė, kad nepakeičiamų nėra –nenori, nedirbk. Aš, jei už normalią darbo dieną gaučiau 600, eičiau mielu noru, – apie lūkesčius feisbuke rašo viena moteris ir tęsia mintį – dar, beje, „dadėsiu", samdo ūkininkas vyruką, rytas – vakaras duoda alaus, cigarečių. Na, pameta kelis eurus, kad duonos nusipirktų. Ir jis suinteresuotas eiti ten, nes jam tai patogu – nereikia sukt galvos kur išgert.“Šaltuoju sezonu mokam 600 eurų, šiltuoju pridedam už viršvalandžius ir savaitgalius (jei prireikia). Turim vieną darbuotoją ir drebam, kad tik nepabėgtų, nes kitiems tokia alga mizeris ir nenori už tiek dirbti.“
Kitas žemdirbys irgi atšauna tiems, kurie piktinasi, kad algos labai mažos:
„Na mieli komentatoriai, mokam tikrai nuo 700 ir daugiau į rankas. Viskas „baltai“, jokių vokelių ir norinčių gerai dirbti nesulaukiam. Taip, antstoliniai, geriantys, bėgantys nuo kitų problemų tikrai lenda, bet tokių mums nereikia.“
„Už 600 tikrai dirbčiau 8 valandas per dieną“, – prisipažįsta komentatorė, – dirbau kaime ir ilgai. Tokios algos nesu gavus. Teko važiuoti svetur uždarbiaut. Gaučiau 600 eurų, tikrai dirbčiau ir gyvenčiau namuose. Dabar moka po 400-450 eurų į darbą važiuoji automobilis, kuras, remontas. Dar mokesčius susimoki ir nieko nebelieka.“
„Daržai. 30 eurų per dieną (pas mus darbo diena 8 val). Superinį darbuotoją įdarbinčiau nuolatiniam darbui“, – gundo ūkininkas.
Kitas potencialus samdytojas rašo apie savo nesėkmę darbo rinkoje ir motyvacinius priedus: „Mokėti galiu žmogui po 20 eurų per dieną. Kas mėnesį reiktų po 13-15 dienų – 300 eurų už 2 savaites. Grynais. Nuo 9 iki 18 su valandos pertrauka. Jei gerai dirba – vaišinu pietumis ar alučiu. Tik pagalbiniai darbai. sunkaus fizinio nėra, darbas su pertraukomis. Pagalba mažo ūkio tvarkyme, krūmynų valymas, žolės pjovimas, malkų skaldymas, namo remontas. Nunešti/atnešti ir pan. Bet reikalauju kokybės. Bent minimalios. NIEKAS NENORI!“
Ne ką linksmiau ir jo kolegoms: „Mes esam Kauno raj. Auginame braškes, mokame 0,5 euro už surinktą kilogramą. Ir, patikėkit, nėra nieko kas ateitų dirbt. Nes visiems geriau gauti pašalpas nei eiti dirbti.“
Tačiau ne visi linkę kaltinti tik žmones, kurie nenori eiti dirbti už mažesnį nei vidutinį atlyginimą, kuris Lietuvoje jau viršijo 800 eurų "į rankas".
Visos visuomenės problema
„Lietuvoje darbuotojo ir darbdavio santykiai yra atsilikę nuo Vakarų Europos šalių. Lietuviai išvažiuoja dirbti į tas šalis ir jie ten yra vertinami. Jie ten vakarieniauja su šeimininkais ir tampa vos ne šeimos nariais.
Turėtume daugiau investuoti į žmogų. Žmonės neturi informacijos, kokios yra jų teisės, kokie darbiniai santykiai. Žmogų reikia šviesti, paruošti ir sudaryti sąlygas. Ir jo našumas bus efektyvesnis.
Daugelis sako, va, tie žmonės prasigėrę, tinginiai. Yra tiesos, bet dėl ko taip atsitiko? Dažniausiai dėl to, kad bendra sistema nemotyvuoja žmogaus dirbti. Žmonės gauna pašalpą, jei pradeda dirbti, pašalpos netenkama. Jiems tada geriau nedirbti, dėl to turime labai daug bedarbių. Darbo santykiai verčia juos nedirbti ar ieškoti nelegalių kelių užsidirbti“ , – tikina ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.
ŽŪR pirmininkas pabrėžia, kad analogiškos situacijos yra ir išsivysčiusiose Vakarų šalyse, vietiniams žemės ūkio darbai yra per sunkūs ir per mažai apmokami.
„Bendravau su prancūzų, anglų, vokiečių žemės ūkio rūmais. Pas juos vietiniai nedirba, darbas sunkus, nepakankamai apmokamas, todėl jie perka darbo jėgą iš Rytų Europos, pas juos dirba bulgarai, rumunais, lietuviai.
Čia ne piniguose esmė, žmonės iš Lietuvos išvažiuoja ne dėl pinigų, o labiau dėl santykių su darbdaviais, savivaldybės teisinio pagrindo. Pinigų galima uždirbti ir čia. Žmonių yra, bet juos reikia ne išnaudoti, o integruoti į darbo sistemą. Spręstųsi ir alkoholizmo klausimas, tai nėra tik ūkininko klausimas, tai visos visuomenės klausimas“ , – teigia A. Svitojus.
Pasak ŽŪR pirmininko, kad situacija gerėtų politikai daro mažus žingsnius, bet to neužtenka, kažką padaro, žengia vieną žingsnį, bet nežengia kito. Žemdirbių savivaldos klausimuose ir valstybės santykiuose yra properšų, jie yra tobulinami. Prieš 15 metų buvo didelė praraja, atsiranda pasitikėjimas savivalda, tačiau ne taip greitai viskas.
Oficialius atlyginimas kaime
