aA
Lietuvos sunkiuosius ir stambiuosius žemaitukus auginantis Vigantas Indrašius sako, kad nusprendė keisti ūkininkavimą – pardavinėti savo traktorius. Vietoj jų Jungtinėse Amerikos Valstijose iš motorizuotos technikos nepripažįstančios amišų bendruomenės užsisakė modernią arkliais traukiamą techniką.
Amišai
Amišai
© Shutterstock

„Pardavėme galingiausius traktorius, su kuriais sėjome ir kultivavome. Dabar ieškome, kas nupirktų jiems tinkantį plūgą ir kultivatorių, nes ši technika tiesiog nebeatsiperka. Kam tokiam mažam ūkiui kaip mūsų – 300 hektarų – brangūs traktoriai ir jų išlaikymas?“, – retoriškai klausia Vigantas Indrašius.

Tačiau jis pabrėžia, kad toks pasirinkimas ne ideologinis, bet grynai ekonominis. Jo ūkis užsiima gyvulininkyste ir planuoja mažinti grūdinių kultūrų kiekį. Jei reikės atlikti jų priežiūros darbus techniką samdys. Taip paprasčiau ir pigiau nei viską supirkit ir išlaikyti pačiam.

Žemaitukai, Lietuvos sunkieji ir trakėnai/ Wikimedia Commons nuotr.
Žemaitukai, Lietuvos sunkieji ir trakėnai/ Wikimedia Commons nuotr.
© DELFI montažas

Siūlo dirbti arkliais

300 ha ūkyje iki 100 ha ariamos žemės, likęs plotas pievos. Laiko virš 100 arklių. Realiai jų daugiau, nes kooperuojasi su kolegomis. Laiko retas nykstančias veisles, kurių dalį išlaikymo remia valstybė.

„Jei žaliajam kurse ieškome tikros ekologijos, tai mažieji ūkiai iki 40 ha turėtų dirbti su arkliais. Nekalbu apie tuos, kurie valdo žemės iki 10 ha“, – savo viziją piešia V. Indrašius ir juokauja, kad kiekvienas traktoriaus išvažiavimas į laukus atneša nuostolius. Jei į laukus išeina arklys, tai jau pelnas. Taip nutinka, nes traktoriaus nuvertėjimas, jo išlaikymas, degalai kainuoja kur kas brangiau nei arklys, atliekantis tuos pačius darbus.

Kalbant apie retų ir nykstančių veislių palaikymui skirtą paramą, kurią gauna ir V. Indrašius, už kiekvieną arklį mokama 200 eurų.

„Kalbant apie arklininkystę reikia pažymėti, kad pagrindinis okupantų tikslas buvo iš žmonių atimti šiuos gyvūnus, nes ūkininkui tai teikė nepriklausomybę. Keturiasdešimt metų juos galėjo laikyti tik valstybinio sektoriau įmonės. Dar ir dabar mes išlaikome vieną didžiausių Europos žirgynų ir privačiam sektoriui tos lėšos neatitenka“, – aiškina V. Indrašius.

Arklininkas sako, kad arklys gali kurti didelę pridėtinę vertę nuo panaudojimo darbuose, pieno ir mėsos gamybos. Mes galime būti konkurencingi visame pasaulyje. Šiandien savo produktus galėtume parduoti net Japonijai. Trūksta tik kooperacijos, kad prikrautume pilną lėktuvą produktų.

Lietuvos sunkieji (CC-SA/Toceko nuotr.)
Lietuvos sunkieji (CC-SA/Toceko nuotr.)
© Creative Commons

Veža Italijon

Tačiau realus verslas kur kas paprastesnis.

„Mes auginame arklius ir juos parduodame tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Pirkėjai įvairūs, vieniems jų reikia darbui, kitiems mėsai“, – iš ko gyvena aiškina V. Indrašius ir sako, kad, skirtingai nuo karvės, arklys taip neteršia aplinkos.

Per metus jo ūkis parduoda 30-40 arklių, iš jų du trečdaliai skirti maistui. Jau dabar iš prieauglio aišku, kurie kumeliukai, kurių veislinė vertė žemesnė, bus penimi ir vežami į Italiją, kuri didžiausia šių gyvūnų pirkėja pasaulyje.

Už gyvo svorio kilogramą mokama apie 2,5 euro. Pusantrų metų arklys sveria apie 600 kg. Ūkininkas sako, kad už tokio pat svorio jaučio kilogramą galima gauti 1,6 euro.

„Galime parduoti milžinišką kiekį arklių, tačiau mes jų tiesiog nepriauginame tiek, kiek reikia. Negalime kalbėti tokių nesąmonių, kad arklys negali būti auginamas mėsai ir privalo būti tik žaislu, kuris nuėda žolę apie sodybą. Tai tiesiog ūkinis gyvūnas. Sunkieji tinka ir jodinėjimui. Mums su jais nereikia nujoti iki Juodosios jūros. Be to, ir patys žmonės sunkesni“, – sako žemdirbys.

Amišai
Amišai
© Shutterstock

Technika iš amišų

Kalbėdamas apie darbą arkliais vietoj traktorių, ūkininkas savo, jog dabar svarbu nusipirkti kultivatorių, kuriuo turės paruošti dirvą avižų sėjai. Šį agregatą trauks keturi arkliai.

„Kaip traktorių jėgos, taip yra ir arklių jėgos. Nuo dviejų iki šešiolikos. Tai priklauso nuo technikos dydžio. Pirksime 2,5 metro pločio kultivatorių. JAV jis kainuoja apie 9 tūkst. USD. Dėvėtą tokio pat pločio traktorinį kultivatorių parduosiu pigiau. Arkliams jo nepritaikysim, nes ten hidraulika, gyvūnams per sunkus. Daug perteklinio metalo. Agregatai turi būti kuo lengvesni“, – dėlioja V. Indrašius.

Ūkininkas mėgino tartis su traktoriams įrangą gaminančiomis įmonėmis, tačiau išsigando, kad tai bus „per grubi“ technika ir arkliams ją reikės „plėšti per jėgą“.

JAV arkliais dirba ir tam skirtą įrangą gamina amišų bendruomenė, kuri nepripažįsta motorinių transporto priemonių. Iš ten agregatus pirks ir lietuvis.

20 ha traktoriumi galima apdirbti per porą dienų. Arkliais žmogus dirbs savaitę. Tačiau ne visi darbai ūkyje bus atliekami tik su keturkojais. Pasėta 70 ha kviečių. Šio ploto dirbimo technika jau parduota. Planuojama samdyti techniką, kad javus pasėtų tiesiai į ražienas. Taip pigiau ir paprasčiau, nes pasamdyti darbininką jau sudėtinga. Išlaikyti techniką taip pat.

„Galiu prašyti ES paramos, nusipirkti traktorių ir agregatus, tačiau jis stovės ir nuvertės“, – savo ekonominę viziją apibūdina ūkininkas.

V. Indrašius sako, kad normaliai vieną arklį galima laikyti trijuose hektaruose žemės, nors gerose žemėse ekologiniam ūkiui skaičiuojama 1,5 ha, nors tai jau būtų intensyvioji žemdirbystė.

„Galbūt tai, ką aš kalbu, yra tik iliuzija, tačiau aš tuo tikiu ir investuoji pinigus“, – neslepia V. Indrašius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(272 žmonės įvertino)
4.3272

Kaip Kazlų Rūda atrodė 1930 m.

Tokią kelionę pusiau pėsčiomis, pusiau važiuotas patyrė 1930 metais vietinis korespondentas iš...

Svarstoma, ar ūkininkams leisti varyti naminę degtinę

Seime kelią stumiasi įstatymo projektas, pagal kurį jau šį rudenį ūkininkai galėtų varyti...

Lietuviai sukūrė unikalų penkių elementų labirintą (2)

Pa­va­sa­ris ir kar­tu su juo at­bun­dan­ti gam­ta – pui­kus me­tas leis­tis į...

Prasidėjo sraigių rinkimo sezonas – kiek galima uždirbti (1)

Pirmasis pavasarinis lietus – startas ir sraigių supirkimo sezonui.

Kiek kainavo gyvuliškas elgesys su gyvuliais (1)

Už gyvūnų nepriežiūrą, piktybiškai pažeidinėjamus teisės aktų reikalavimus ir ignoruojamus...

Top naujienos

NSGK pirmininkas: jei prieš aštuonerius metus būtume pasielgę kitaip, dabar nebūtų jokio karo

Ukrainiečiai – vienintelė tauta, kuri XXI amžiuje miršta už Europos idėją, ir tie ES...

Sugalvojo, kaip užtvenkti Kremliaus pinigų upelį: net nereikėtų Orbano sutikimo (1)

Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis...

Karas Ukrainoje. Užpultai šaliai reikia gintis ir nuo raginimų nusileisti Rusijai

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Delfi PliusIeva Jazavitienė

Asmeninių finansų konsultantė: yra trys būdai, ką daryti, jei kainos kyla, o alga nepadidėjo

Kainoms bei infliacijai kylant daugelis susimąstome, kaip organizuoti savo biudžetą. Deja, vien...

Sunkiai sergančios Anastasijos Zavorotniuk šeimoje – kitos sveikatos problemos

Rusų aktorės Anastasijos Zavorotniuk sūnus, 21-erių metų amžiaus Maiklas Striukovas...

Savaitgaliui artėjant – dar nemalonesnės žinios iš sipotikų

Ketvirtadienio naktį per Lietuvą judėjo atmosferos frontas. Dieną jis jau slinks į žemyno...

Ši daržovė – gyvybiškai svarbaus vitamino šaltinis, tačiau tik tinkamai ją paruošus: turi ir šalutinių poveikių

Dienos šiltėja, vis daugiau ir įvairesnių daržovių pasirodo ant mūsų pietų ar vakarienės...

Nuo depresijos iki skyrybų: neįtikėtina, kas gali nutikti žmonėms, nuolat jaučiantiems tokio pobūdžio skausmą kūne

Daugeliui ne kartą teko girdėti frazę „pakentėk ir praeis“. Tačiau skausmas ne visada...

Verslas PliusLow De Wei

Kyla infliacijos spartėjimo grėsmė: šalys ima saugoti savo maisto atsargas

Maisto produktų protekcionizmas besivystančiose šalyse stiprėja, vyriausybėms stengiantis...