Paraiškas gauti paramą pagal minėtą priemonę, padedančią modernizuoti ūkius, dar galima teikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniuose paramos administravimo skyriuose iki š. m. lapkričio 29 d.

Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 50 000 eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiu bendra gauta paramos suma negali būti didesnė kaip 400 000 eurų.

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 25 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Drąsiai žvelgia į ateitį

Lietuvoje dėl žemų pieno supirkimo kainų karves atsisako laikyti vis daugiau ūkininkų. O ekologiško pieno gamintojas Vidmantas Balandis, ūkininkaujantis Ukmergės rajone, drąsiai žvelgia į ateitį. Jis savo ekologiniame mišriame ūkyje įgyvendina didelės apimties investicinį projektą, kuriam skirta 200 tūkst. eurų europinė parama. Tai ūkininkui leidžia iš esmės atnaujinti ir modernizuoti pašarų ruošimo ir kitą gyvulių priežiūrai reikalingą techniką.

Šį pavasarį V. Balandis įsigijo dvi efektyvesnes šienapjoves, žemės dirbimo agregatus, mobiliąją grūdų džiovyklą, skysto mėšlo laistymo įrangą. Taip pat ūkį sustiprins modernus pašarų rinktuvas-smulkintuvas, teleskopinis pakrovėjas, mėšlo kratytuvas.

„Ūkis kiek prasiplėtė, todėl prireikė geresnės naujos technikos. Ji leidžia žymiai efektyviau ir lengviau dirbti. Dabar galime greičiau ir kokybiškiau paruošti pašarus. Pavyzdžiui, su mažos apimties šienapjove gali išsiversti nebent tuomet, kai laikai mažai gyvulių. O įsigytas naujas agregatas apima 6 metrų plotį, tai labai svarbu, nes vasarą pievas tenka pjauti kokius tris kartus“, – džiaugėsi ūkininkas.

Jis tikisi, kad įgyvendintas projektas leis ūkiui bent artimiausius penkerius metus tvirtai konkuruoti įtemptoje pieno rinkoje be papildomų stambių investicijų.

Pieną parduoda už gerą kainą

V. Balandžio ūkio pajamų pagrindą sudaro ekologiško pieno gamyba. Per mėnesį iš 40 karvių bandos jis primelžia apie 30 tonų. Ūkininkas patenkintas, kad neturi jokių problemų dėl produkcijos realizacijos, žaliavą parduoda už palyginti gerą kainą. Anksčiau jo ūkyje pagamintą pieną supirkdavo Rokiškio rajone įsikūręs kooperatyvas, o prieš pusantrų metų V. Balandis rankomis sukirto su vietinės pieninės atstovais.

„Mūsų rajono pieninė pradėjo gaminti ekologiškus produktus, todėl jai prireikė žaliavos. Nusprendžiau palaikyti vietos gamintojus. Mums sekasi bendradarbiauti. Matyt, mažai kitų gamintojų gauna tokią gerą kainą“, – pasakojo ūkininkas, kuriam pieno sektoriaus krizės padeda išvengti ekologiška gamyba.

V. Balandis laiko ne tik gyvulius, bet ir sėja kukurūzus, ankštines, grūdines kultūras ir kt. Iš viso jo valdos sudaro 100 hektarų.

„Visus pašarus savo gyvuliams pasigaminame patys. Daug dėmesio kreipiame į pievų kokybę. Jas atnaujiname kas tris keturis metus. Tuomet jos būna atsparesnės sausroms, nuo kurių senos pievos labai nukenčia“, – pastebėjo daug patirties sukaupęs pieno gamintojas.

Sūnus pasistatė modernią fermą

Agronomo specialybę turintis V. Balandis ryžosi ūkininkauti 1992 metais, nors tuomet ir neturėjo savo žemės. Jo tėvai buvo atgavę 5 hektarus, užsiėmė žemdirbyste. NEAIŠKUS SAKINYS Išauginęs savo ūkį V. Balandis prieš dešimtmetį nusprendė ūkininkauti ekologiškai.

„Tai perspektyvi kryptis, kurią pasirinko ir mano sūnus. Jis yra baigęs tuometinio Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetą. Su juo kartu ieškome įdomesnių ekologinio ūkininkavimo sprendimų. Ir finansiškai taip dirbti geriau apsimoka. Manau, kad ateityje ekologiško pieno poreikis tik didės“, – dėstė ūkininkas.

V. Balandis labai vertina, kad jo sūnus Kęstutis kartu su žmona pasirinko žemdirbio duoną.
Jaunas vyras taip pat neseniai pasinaudojo KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama, kuri jam padėjo sukurti vieną moderniausių Lietuvoje robotizuotą karvių fermą. Padėdami vieni kitiems tos pačios krypties ūkiai gali daug lengviau judėti į priekį.

„Kai užaugę vaikai susidomi ūkiu, jis turi gerą perspektyvą, drąsiau galima ūkį plėsti. Kitu atveju, būtų gana liūdna“, – įsitikinęs V. Balandis.

Antrasis kvietimas – pagal tas pačias taisykles

Šiemet paraiškų priėmimas pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vyksta jau antrą kartą. Priemonė yra labai populiari – šiemet pavasarį vykusio pirmojo kvietimo metu ūkininkai paprašė maždaug dvigubai daugiau paramos, nei galima buvo skirti.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai primena, kad antrasis kvietimas vyksta pagal tas pačias taisykles: ta pati supaprastinta tvarka ir paramos suma, tie patys reikalavimai ir kriterijai.

Parama skiriama pareiškėjams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimui ir realizavimui, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimui.

Paraiškas gali teikti juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys.

Fiziniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Juridiniai asmenys turi užsiimti žemės ūkio veikla ir savo vardu būti įregistravę valdą. Reikalavimas įregistruoti savo vardu valdą netaikomas pripažintiems ŽŪK, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjas turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 12 mėnesių, o pareiškėjo valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti didesnis kaip 8 000 eurų.

Reikalavimas dėl valdos ekonominio dydžio nėra taikomas pripažintiems ŽŪK, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba pastaruosius perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Vidmanto Balandžio ūkis

Nustatyti fiksuotieji statybų įkainiai

ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė pabrėžė, kad šiemet vėl remiamas naujos žemės ūkio technikos įsigijimas. Tad paramos gavėjai, investuojantys į žemės ūkio valdas, galės pirkti naujus traktorius, kombainus ir kt.

Paramos lėšas galima investuoti ir į naujus technologinius įrengimus, naujas statybas (su tam tikromis išimtimis), taip pat ir į senų gamybinių pastatų rekonstravimą ar kapitalinį remontą, galima įsigyti daugiamečių augalų, finansuojami ir jų sodinimo darbai bei bendrosios išlaidos.

Paramos gavėjams paranku tai, kad nustatyti fiksuotieji statybų įkainiai dviejų išlaidų kategorijoms – naujų pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybai. Tai palengvina paramos gavimo sąlygas – nereikia vykdyti konkursų, teikti komercinių pasiūlymų išlaidų vertei pagrįsti. Ūkininkas tiesiog pritaiko nustatytą įkainį, apskaičiuoja tinkamų finansuoti išlaidų vertę, šiuo atveju statybų, ir nuo tos vertės suskaičiuojama parama.

Patogu ir tai, kad skiriama suma gali būti išmokėta ir sąskaitų apmokėjimo būdu. Dar vienas palengvinimas – projekto priežiūros rodikliuose neliko finansinių rodiklių, taigi priežiūros laikotarpiu nekontroliuojamos pardavimo pajamos ir pelningumas.

Prioritetas gyvulininkystei

Projektų atranka vykdoma pagal 7 kriterijus, taikant 100 balų sistemą. Mažiausiai privaloma surinkti 35 balus.

Pareiškėjams, kurie įgyvendina gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ar uogininkystės sektoriaus projektus, suteikiami 25 atrankos balai.

Tiems paraiškų teikėjams, kurie užsiima ekologine gamyba ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą, skiriama 15 atrankos balų. 10 balų gali gauti jaunieji ūkininkai, taip pat ir pareiškėjai, žemės ūkio veiklą vykdantys vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Kaip ir anksčiau, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, o augalininkystės – 40 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)