aA
Mažai derlingoje ar kalvotoje žemėje mažai naudos iš ūkininkavimo, o ką jau kalbėti apie apleistus plotus. Todėl juos verta apsodinti mišku pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama.

Tokiu būdu iš savo žemės bus galima gauti realios naudos ateityje. Be to, auginant mišką saugoma aplinka, švelninama klimato kaita.

Šiemet jau antrą kartą bus galima pateikti paraiškas minėtai paramai gauti. Jų laukiama tik elektroniniu būdu, pateikiamų naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt, nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 31 d. 12 val.

Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta daugiau kaip 13,8 mln. paramos. Šiemet miško įveisimo, jo priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai padidėjo vidutiniškai 21 proc.

Sodino savo rankomis

Profesionalus miškininkas, šeimos ūkyje besidarbuojantis Vidas Gramauskas svajoja sulaukti to meto, kai galės išsukti ekologišką liepų medų, bičių surinktą iš savo prieš porą metų įveisto miško. Jis, pasinaudojęs KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama, mažai derlingą bei nepatogų ūkininkauti 10 hektarų plotą Trakų rajone užsodino net tik liepomis, bet ir eglėmis bei beržais.

„Dalis mūsų iš senelių paveldėtos žemės yra labai kalvota. Čia dirbant technika net galėjo apvirsti. Kiek pasėdavome grūdų, tiek pat ir nukuldavome. Todėl ūkininkauti čia neapsimokėjo“, – pasakojo V. Gramauskas.

Miškui įveisti jis įmonės nesamdė, nes darbus galėjo atlikti savo rankomis, o patirties turi su kaupu. V. Gramauskas dar mokykliniais metais ateidavo į sodinukų sodinimo talką girininkijoje. Dabar, praėjus 30–40 metų, jis gali gėrėtis savo pasodintomis žaliuojančiomis eglėmis ir pušimis.

„Nuo mažens man buvo artimi miškai, pievos, žemė. Užaugau kaime ir dabar gyvenu savo gimtoje sodyboje“, – kalbėjo per dešimt metų Valstybinėje miškų tarnyboje dirbantis specialistas.

Mato priemonės naudą

V. Gramausko žemėje miško įveisimo darbai vyko palankiu metu – lietingais metais. Tačiau pernai ir šiemet buvusi sausra dalį sodinukų pražudė. Juos reikės atsodinti. Čia vėl gali pagelbėti KPP minėtos priemonės parama, nes ji skiriama ne tik miško veisimui. Įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.

Miškininko pastebėjimu, Trakų rajone daug žmonių prašo paramos miškui įveisti, nes čia daug kur žemė kalvota ir nederlinga.

„Geriau nelaužyti technikos ir tokią žemę apželdinti mišku, kuriuo džiaugsis ir naudosis ateities kartos. Man tiesiog gražu, kai prie namų stiebiasi jaunuolynas, o ne veši koks šabakštynas“, – sakė V. Gramauskas.

Jo pastebėjimu, įveisti mišką nėra sudėtinga: tereikia gauti leidimą, parengti projektą ir teikti paraišką europinei paramai gauti. Jei sodinukai tvarkingai pasodinami ir neskriaudžia gamta, juos žiemą apsaugojus repelentais nuo stirnų ar elnių, galima džiaugtis gražiu rezultatu.

Remia ne tik įveisimą

Šiemet pirmojo šaukimo paramai gauti pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ metu buvo pateiktos 37 paraiškos. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiojo specialisto Roberto Pikšrio, preliminariai prašoma beveik 789 tūkst. eurų paramos.

Norintieji savo žemėje įveisti mišką, šiemet gali dalyvauti antrajame paraiškų priėmimo etape, kuris prasidės rugsėjo mėnesį.

„Prašyti paramos gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise“, – priminė ŽŪM vyriausiasis specialistas.

Parama skiriama miško veisimui – mokama vienkartinė kompensacinė išmoka, ir įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui – 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.

Įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Skiriamos didesnės išmokos

Šiemet pakoreguotose veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyti nauji miško įveisimo, jo priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai. Pasak R. Pikšrio, jie padidėjo vidutiniškai 21 proc.

Išmokų dydžiai:

Nebelaužo kalvose ūkio technikos – įveisė mišką


Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikoma mažiausia miško įveisimo išmoka – 1 169 eurai už hektarą, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka – 150 eurų už hektarą.
Miško veisimo išmokų dydžiai taikomi 2019 (ir vėlesniais) metais pateiktoms paraiškoms. O įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai taikomi už 2019 (ir vėlesnius) metus mokamoms kompensacinėms išmokoms, nepriklausomai nuo paraiškos pateikimo ir miško įveisimo datos.

Kada neverta kreiptis?

ŽŪM atstovai atkreipia dėmesį, kad paramos neverta kreiptis, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Tam ji neskiriama.

Bet jei želdinamos greitai augančios medžių rūšys, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama, tačiau tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos šiuo atveju neskiriamos.

Šių išmokų galima prašyti savaime apaugusiam miškui prižiūrėti, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų. O miško įveisimo išmoka savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje nemokama.

Kaip surinkti papildomų balų?

Atrenkant miško veisimo projektus papildomi balai suteikiami, jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc.; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc.; jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir kt.

Papildomi balai skiriami ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Sodininkai ieško vietos rinkoje – gelbės modernūs sandėliai (3)

Didžiausias Lietuvoje sodininkystės ūkis „Naradava“ žengia naują modernizacijos žingsnį,...

Miestiečiai rankomis išplėšė kelis hektarus apleistų nederlingų pievų ir susikūrė klestintį ūkį (15)

Kauniečių šeimai pavyko rasti vaiskrūmius, kuriuos prižiūrėdami gali suderinti gyvenimą mieste...

Žemės ūkio ministerija: ką reikia žinoti apie gaisro Alytuje padarinius? (7)

„Nukentėjusiųjų dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje nuostoliai bus kompensuoti....

Kada naudingiau auginti ne javus, o mišką (4)

Kai įdėjus daug pastangų nederlinga žemė neduoda naudos, žemdirbiai turi gerą alternatyvą –...

Kaip paramą gauti padėjo tai, kad vyras ir žmona turėjo atskirus ūkius (3)

Bendradarbiaujantys smulkūs ūkiai turi realią galimybę pasiekti naują kokybinį lygį. Jiems...

Top naujienos

Seimas nepailsta – vis ieško būdų, kaip pastorinti pinigines politikams (77)

Seimo Valstybės ir savivaldybių valdymo komitetas, panašu, kad rado būdą, kaip į Seimo...

Po kruvinų įvykių Kaune – slaptas planas išvaduoti galimą žudiką: akiratyje atsidūrę teisėjai apklausti STT (232)

Laisvę galima nusipirkti – jei ne už didelius, tai už labai didelius pinigus. Tokia taisykle...

Tūpsnis lenkams – kai jie baigs pardavinėti savo produkciją, lentynose vietos atsiras ir mums (9)

Šie metai kaip niekad nesėkmingi obuolius auginantiems Lietuvos sodininkams. Ir nors, palyginus su...

Macrono komanda lipte prilipusi prie netylančių telefonų: nepasiruošusius užklupo ir partnerius, ir konkurentus (3)

Prancūzijos pareigūnai didina apsukas, stengdamiesi pasinaudoti chaosu, kurį sukėlė naujausias...

Populiariausių partijų trejetuke – nauja lyderė: „valstiečiai“ atsidūrė rekordinėse žemumose (461)

Nors „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako manąs, kad šalies žmonės prie...

Mažvydas Jastramskis. Vargas valstybei, kuri proto nevertina (22)

Lietuvoje aukštasis mokslas nėra prioritetas. Jis rūpi mažai kam. Ir tai galioja ne tik...

Mirė „Mafijos tėvu“ vadintas Vidas Antonovas: paskutinis pokalbis ir atsiprašymas sujaudino šeimą (141)

Ketvirtadienio rytą mirė Vidas Antonovas . DELFI žiniomis, jo gyvybė užgeso Šiaulių miesto...

Šaltiniai: FNTT atliko kratą Širvintų tarybos nario sodyboje (20)

Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnyba ( FNTT ) trečiadienį atliko kratą Širvintų rajone...

Valdantieji rado pamainą Žemaitaičiui papildyta 11:30 val. (32)

Valdantieji vietoje Remigijaus Žemaitaičio į Seimo vicepirmininkus nusprendė siūlyti Kęstutį...

Ką daryti ir ko nedaryti prisijungus prie viešo WiFi

Nors viešas nemokamas WiFi ryšys yra labai patogu, ypač keliaujant, tačiau jis yra ir pavojingas....