Tokią išvadą leidžia daryti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų ir jų partnerių trejus metus vykdytas projektas, kuriam skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.
Paraiškas Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti galima pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose padaliniuose iki šių metų gruodžio 31 d.
Paraišką teikti gali EIP veiklos grupės narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Kiti EIP veiklos grupės nariai suprantami kaip projekto partneriai.
Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta beveik 1,9 mln. eurų.
Pasiūlė hidroponinę pašarų auginimo technologiją
Sumažinti gamybos kaštus, padidinti produkcijos kiekius, jos kokybę bei darnoje su aplinka kurti tvarų žemės ir miškų ūkį padeda glaudus mokslininkų, konsultantų ir žemdirbių ar miško valdytojų bendradarbiavimas. Siekdami efektyvesnio rezultato jie buriasi į veiklos grupes, kuriose gali praktiškai išbandyti ateities technologijas ir įvertinti jų naudą.
VDU ŽŪA su savo partneriais – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir šešiais galvijininkystės ūkiais – ką tik sėkmingai baigė trejus metus vykdytą projektą „Konkurencingas ūkis“. Jam buvo suteikta parama pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.
„Daug bendraujame ir diskutuojame su žemdirbiais ir juos atstovaujančiomis organizacijomis. Akivaizdu, kad šalies galvijininkystės ūkių ekonominė situacija yra gana sudėtinga. Siekiant, kad šie sektoriai augtų, būtinos mokslo inovacijos, kurios jiems padeda sumažinti gamybos kaštus, padidinti produktyvumą ir konkurencingumą. Mūsų mokslininkai pasiūlė naudoti hidroponinę pašarų auginimo technologiją“, – aiškino projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovė, VDU ŽŪA vicekanclerė dr. Jurgita Baranauskienė.
Pasiūlyta inovacija išbandyta skirtingo dydžio ūkiuose, kuriuose auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai. Čia buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai šėrimo racione duoda didžiausią efektą galvijų produktyvumui.
Pajuto ekonominį efektą
Projekte dalyvavusiuose ūkiuose uždarose patalpose buvo įrengtos specialios vertikalios sistemos želmenims auginti. Iki šiol ši naujovė dažniau taikyta tik karšto klimato regionuose, kuriuose stinga natūralių žalienų. Specialistų pastebėjimu, daigintuose grūduose yra itin daug biologiškai vertingų medžiagų, kurios jau yra iš dalies suskaidytos, todėl gyvulio energija gali būti efektyviau nukreipiama produkcijos gamybai.
Vienam galvijui per parą pakanka duoti 2 kg želmenų. Jiems auginti naudojamas maitinamasis tirpalas, kuriame yra azoto, kalio, fosforo bei įvairių kitokių mikro- ir makroelementų. Vieno kvadratinio metro plote vidutiniškai per 7 paras galima užauginti apie 9 kg pašarų. Dar vienas privalumas, kad šviežių jų galima turėti visus metus.
„Projekte dalyvavę ūkiai, įvertinus ir papildomus pašaro gamybos kaštus, pajuto šios inovacijos ekonominį efektą. Išaugo gaminamos produkcijos kiekis, gerėjo jos kokybė. Taip pat šėrimas želmenimis davė naudos ir gyvulių sveikatai, reprodukcinėms savybėms. Džiugu, kad ūkininkai ir toliau augina želmenis pašarui. Įvertinamas ir privalumas, kad šiai technologijai nereikia didelio žemės ploto“, – pasakojo J. Baranauskienė.
Parengė tikslias rekomendacijas
Projekto metu išsiaiškinta, kad šeriant karves daigintais grūdais, priklausomai nuo ūkio dydžio bei želmenų rūšies, buvo pasiekta 6–15 proc. ekonominis efektas, pagerėjo pieno cheminė sudėtis, jame nustatyta daugiau baltymų ir riebalų, sumažėjo somatinių ląstelių skaičius. O papildžius penimų buliukų racioną želmenimis, pastebėti 8–10 proc. didesni paros priesvoriai, mėsa tapo biologiškai vertingesnė.
Taip pat buvo nustatyti skirtumai tarp skirtingų rūšių želmenų. Daigintų varpinių augalų grūduose buvo gerokai daugiau vitamino E, o žirniai, pupos, liucernos išsiskyrė didesniu baltymų kiekiu.
Projekte dalyvavęs Biržų rajone stambų pieno ūkį vystantis Vytautas Stankevičius įsitikinęs, kad mokslininkų pasiūlyta inovacija davė apčiuopiamą naudą – melždamas daugiau kaip pusę tūkstančio karvių gauna puse tonos daugiau produkcijos, pagerėjo pieno kokybė ir gyvulių sveikata.
Jo ūkyje per metus galvijai suėda 438 tonas želmenų. Anot ūkininko, tai – pusė siloso tranšėjos. Lauke auginant kviečius tam reikėtų skirti 73 hektarus, auginant kukurūzus – 11 hektarų žemės. V. Stankevičius planuoja želmenų auginimo neatsisakyti ir ateityje. Teigiamais rezultatais džiaugėsi ir kiti eksperimente dalyvavę ūkininkai.
„Projekto metu reguliariai susitikdavome su partneriais, siekdami bendro tikslo, galėjome vieni kitus geriau išgirsti. Skyrėme daug dėmesio informacijos sklaidai. Parengėme tikslias rekomendacijas ūkininkams, norintiems šią ateities technologiją diegti savo ūkiuose. Tikimės, kad želmenų auginimas galvijų pašarams įgis pagreitį“, – dėstė projekto vadovė.
Reikia pateikti projekto galimybių studiją
Paraiškos paramai gauti pagal minėtą KPP priemonę priimamos tų EIP veiklos grupių, kurių projektų galimybių studijos pateiktos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), jau yra patvirtintos ministerijos. EIP veiklos grupių galimybių studijos ŽŪM bus priimamos iki š. m. gruodžio 31 d.
ŽŪM atstovai primena, kad pagal veiklos sritį remiama žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, miškų valdytojų), mokslo ir (arba) studijų ir konsultavimo institucijų atstovų, kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi.
Numatyta vykdyti veikla turi būti susijusi su viena iš šių temų: tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo mažinant klimato kaitos poveikį, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kt.
Didžiausia paramos suma – iki 200 000 eurų
Pagal minėtos KPP priemonės veiklos sritį finansuojamos EIP veiklos grupių bendradarbiavimo išlaidos, EIP projekto įgyvendinimo išlaidos, kitos netiesioginės išlaidos.
Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 000 eurų.
Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas. Pavyzdžiui, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose taikomas 70 proc., o augalininkystės sektoriuje – 60 proc. paramos intensyvumas.
Pareiškėjų projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Pavyzdžiui, jei projekte pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad projekto rezultatų praktinis taikymas ūkiuose teiks ekonominę ir (arba) aplinkosaugos naudą, suteikiama 20 balų.
