aA
Vykstant klimato kaitai dažnėja stichiniai reiškiniai, pridarantys daug žalos ir miškams. Todėl jų valdytojams labai svarbi parama, kuri renkama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Bebrų žala
© Justina Jokūbaitytė

Suskubus pateikti paraiškas iki birželio 28 d., finansavimą galima gauti miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimui, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimui ir gerinimui, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad šiemet vienas svarbiausių taisyklių pakeitimų – patvirtinti didesni medžių rūšių įkainiai vykdant miško atkūrimą.

Šiam paraiškų rinkimo etapui numatyta daugiau kaip 5,3 mln. eurų paramos. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Bebrai patvindė mišką

Didelius miško plotus išguldo ne tik vėtros ar nuniokoja gaisrai. Stichinės nelaimės masto nuostoliai patiriami ir dėl darbščiųjų bebrų gyvenimo būdo. Šie žvėreliai patvenkia upelius ar melioracijos griovius, o dėl pakilusio gruntinio vandens miško plotai užpelkėja ir medžiai nudžiūsta. Rūpestingi miškininkai stengiasi juos atsodinti. Tam reikia ne tik daug darbo, bet ir lėšų.

Didelę darbo patirtį turintis miškininkas, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys susidūrė su tokia problema, kurią padėjo išspręsti europinė parama.

Jo asmeniškai bei įmonės valdomuose miškuose Elektrėnų ir Trakų savivaldybėse dėl bebrų veiklos užmirkusiuose plotuose nudžiūvo keliolika hektarų juodalksnių. K. Šiaulys pastaraisiais metais įgyvendino keturis pažeisto miško atkūrimo projektus.

„Skirtos paramos lėšų užteko juodalksnių sodinukams įsigyti, dirvai paruošti bei sodinimo darbams apmokėti. Kainos dabar išaugusios. Savo lėšomis, matyt, atkurti miško nepavyktų – tektų svarstyti, ar nepalikti tų užpelkėjusių hektarų vandens gyvūnijai. Vis tik nesu už tai, kad miško žemėje liktų apleisti plotai. Tokių ir taip yra pakankamai. Miškas turi būti atkuriamas ir duoti naudą ateities kartoms“, – kalbėjo miškininkas.

Jis pridūrė, kad dar reikėtų atsodintuose juodalksnynų plotuose sutvarkyti melioracijos infrastruktūrą, privažiavimo kelius. Tai padėtų išvengti galinčios pasikartoti liūdnos situacijos, bet tam reikėtų naudotis kitomis paramos priemonėmis.

Kazimieras Šiaulys
Kazimieras Šiaulys
© Asmeninins albumas

Parama suteikia didelę paspirtį

Pasak specialistų, bebrų populiacija Lietuvoje klesti – suskaičiuojama per 40 tūkst. šių žvėrelių. Ypač jiems patrauklūs melioracijos kanalai. Bebrų veiklos pasekmės kelia galvos skausmą daugybei ūkinių miškų savininkų bei valdytojų.

„Tose vietose, kur įsikuria bebrai, miškui reikia labai daug priežiūros. Sausesniuose kraštuose bebrų padaroma žala yra mažiau aktuali, bet daugumoje Lietuvos miškų dėl jų vargstama“, – pastebėjo K. Šiaulys.

Jis pabrėžė, kad europinė parama suteikia didelę paspirtį atkuriant miškus, leidžia darbus atlikti žymiai kokybiškiau, padeda sėkmingiau konkuruoti rinkoje. Miškininkas yra pasinaudojęs įvairiomis KPP priemonėms. Štai jaunuolynams atkurti K. Šiauliui pravertė investicijų, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė, priemonė.

„Sudėtingiau parama pasinaudoti buvo tik pirmą kartą, o toliau rengiant bei vykdant projektus visas procesas būna jau daugmaž įprastas – kaip algoritmas“, – sakė jis.

Miškai atnešė sėkmę

K. Šiaulys valdo apie 1150 hektarų, o medžio apdirbimu bei miško ruoša užsiimanti jo individuali įmonė – 150 hektarų miško. Miškininkystė jį įtraukė prieš 24 metus, kai buvo atkurta giminės nuosavybės teisė į mišką.

„Nuo to laiko kiekviena mano diena susijusi su miškais, kurie atnešė sėkmę“, – šypsojosi miškininkas.

Jis sėkmingai perprato miškininkavimą, išplėtė valdas, o įmonės gaminamai produkcijai atsivėrė užsienio rinkos. Prieš ketverius metus K. Šiaulys buvo paskelbtas Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos miško savininkų asociacija organizuojamo konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ nugalėtoju.

Kaip skaičiuojami balai?

Paraiškas pagal KPP priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ gali teikti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Jos priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

ŽŪM specialistai nurodo, kad paraiška miško projektui finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų, o didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Jei atkuriamas pažeistas miškas, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, skiriama 20 balų. Jei vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, suteikiama kiek mažiau balų – 15.

Kai atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 iki 10 hektarų imtinai, skiriama 10 balų. O jei atkuriamas pažeisto miško plotas siekia daugiau kaip 10 hektarų, numatyta suteikti 20 balų. Tiek pat balų skiriama, jeigu pareiškėjas yra privataus miško valdytojas.

Balų galima gauti ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms), – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.

Jei prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose, suteikiama 20 balų.

Privalumų turi miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo nariai – tokiems pareiškėjams skiriama po 5 balus.

Padidino išmokas

Šių metų balandžio 25 d. buvo pakeistos minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – vidutiniškai apie 21 proc. padidinta miško atkūrimo išmoka vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą.

ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Pikšrys priminė, kad stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmokos dydis priklauso nuo atkuriamų medžių rūšių.

Išmokos už medžius
Išmokos už medžius
© Organizacijos nuotr.

Ką reikia pateikti?

Pabrėžiama, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti būtina pateikti tris komercinius pasiūlymus, jei iki paraiškos pateikimo nebuvo atlikti prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai.

Komerciniai pasiūlymai turi būti su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais, kurie negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų. Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Šis reikalavimas netaikomas kreipiantis paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui.

Taip pat žinotina – jei kartu su paraiška nepateikiamas statinio techninis projektas, kartu su paraiška turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai su statybos vertės skaičiavimu, sklypo sutvarkymo planu, įrengiamų objektų matmenimis, vizualizacijomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
2.3333

Apdovanoti geriausi pieno ūkiai kiek lietuviai melžia iš karvės (7)

Raudondvario oranžerijoje žemės ūkio ministerija ir naujienų portalas „pienoukis.lt“ jau...

Kaip gauti paramą renginiams apie kaimo plėtrą ir žemės ūkį (6)

Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių komunikacijos projektai turėtų ne tik sustiprinti mūsų kaimo...

Kaip mama su sūnumis sukūrė modernų gyvulininkystės ūkį (5)

Rietavo savivaldybės ūkininkė, su kartu ūkininkaujančiu sūnumi įsigijusi grūdų džiovyklą ir...

Rado, kas gali pakelti kaimą – bioekonomika (13)

Į Vakaruose jau važiuojantį bioekonomikos traukinį bando įšokti ir Lietuva – daugiausia...

Aštrius galvijininkystės iššūkius įveikti padeda mokymai

VšĮ „ Mokslinės paslaugos “ organizuoti mokymai apima beveik pustrečio tūkstančio...

Top naujienos

Nuodų katilu virtusi Alytaus įmonė tikrinta ne kartą ir ne du: leidimą veikti gavo net po krūvos pažeidimų (30)

Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „ Ekologistika “ kilęs gaisras primena tikrą...

Astrave gyventojų padvigubės: nauji daugiabučiai laukia branduolinės energetikos specialistų iš Rusijos specialiai DELFI iš Astravo (27)

Astravas nuo panašaus dydžio miestelio Lietuvoje skiriasi tik tuo, kad jo viduryje stovi Lenino...

Norvegijos krona rekordiškai nukrito euro atžvilgiu (9)

Norvegijos krona pasiekė rekordiškai žemą lygį euro atžvilgiu ir viršijo ankstesnį rekordą,...

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (89)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (52)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Socialiniai tinklai ūžia: ar tikrai mokslininkai neklydo paskelbdami Bellą Hadid gražiausia pasaulio moterimi? apklausa

Spalio 17 dieną Bella Hadid ir Beyonce tiesiog ramiai gyveno savo gyvenimus, kol mokslininkai...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (378)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po rekordiškos rudens šilumos – pokyčiai savaitės viduryje (5)

Šiandien Lietuvą užkliudys virš Norvegijos besisukančio ciklono pakraštys. Per mūsų kraštą...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (64)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Kai pečiais gūžčioja net Šaras: klasiškai pataikantis „Žalgiris“ – nokautuojanti jėga laida „Krepšinio zona“ (8)

Nepaisant to, kad jo marškinėliai nebekaba sostinės arenų palubėse, Šarūnas Jasikevičius...