aA
Dėl greitai besikeičiančio klimato žemdirbio duona tampa vis sprangesnė. Ekstremalių gamtos stichijų padarytą žalą iš dalies kompensuoti padeda pasėlių ir augalų draudimas, kuriuo besinaudojantiems ūkininkams teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“.
Sausra
© Scanpix

Augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai gali pateikti paraiškas dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Jos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose iki gruodžio 31 d.

Tai jau antras paraiškų priėmimo etapas šiais metais. Šiam laikotarpiui skirta per 3 mln. eurų paramos. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.

Šiemet siūloma draudimo sistema tapo patrauklesnė. Buvo padidintas dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas, padidinti dalies draudimo įmokų kompensavimo įkainiai mokamas draudimo įmokų kompensacijos avansas. Dabar avansu galima gauti net 70 proc. paramos sumos.

Padeda išvengti finansinės duobės

Pastaraisiais metais mūsų žemdirbiai vis dažniau susiduria su aštriais gamtos išbandymais – pasėlius skandina liūtys, išguldo kruša, degina sausra ar naikina anomalinio šalčio bangos. Ūkininkai raginami apsidrausti, tačiau daugelis jų to daryti dar nesiryžta, nes draudimo įmokos atrodo gana didelės. Čia į pagalbą ateina KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ parama. Štai praėjusį rudenį žiemkenčius nuo iššalimo apdraudė apie 600 ūkių.

Šakių rajone esančios Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Henrikas Braškys yra tvirtas pasėlių ir augalų draudimo šalininkas. Ši bendrovė jau daug metų apdraudžia bene visas savo sėjamas kultūras, išskyrus ganyklas.

„Esame įsikūrę prie Nemuno, o šiame regione yra dažnos audros ar krušos. Todėl rizikuoti negalime, privalome drausti pasėlius. Kitaip rimtesniu atveju galima atsidurti ir ties bankroto slenksčiu. Pavyzdžiui, per septynerius metus turėjome tik vieną sezoną, kai išvengėme krušos. Ne kartą buvo iššalę žieminiai rapsai. O 2017 metais mūsų pasėtų žiemkenčių sėklą paskandino liūtys, ji beveik visa supuvo. Dėl ekstremalių gamtos reiškinių esame patyrę daug žalos, kurią kompensuodavo draudimas“, – pasakojo vadovas.

Kaip ūkininkams išvengti nuostolių dėl klimato daromos žalos
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Pasižadėjo visuomet draustis

Voniškių žemės ūkio bendrovė valdo apie 1500 hektarų. Vidutiniškai čia sėjama apie 600 hektarų žieminių kviečių, iki 400 hektarų žieminių rapsų, po 100 hektarų – žieminių kvietrugių, miežių, pupų, kukurūzų. Voniškiečiai laiko per 1000 galvijų, iš kurių – apie 550 karvių, todėl dalį plotų užima ganyklos.

H. Braškys pripažįsta, kad stichinių bėdų atveju gaunamos draudimo išmokos, matyt, visiškai nekompensuoja netekto derliaus vertės. Jo nuomone, draudimo sąlygas reikėtų toliau tobulinti.

„Vis tik draudimo išmokos leidžia išgyventi po ištikusios didelės stichinės nelaimės. Bent gali nusipirkti sėklos pasėliams atsėti ir ramiau gyventi. Be to, dalis draudimo įmokų yra kompensuojamos pagal nustatytą santykį“, – aiškino bendrovės pirmininkas.

Iki šiol bendrovė pasėlius pasirinktinai draudė nuo audros, krušos, liūčių arba iššalimo. Dabar H. Braškys svarsto, ar nereikėtų draustis ir nuo sausros.

„Dvejus pastaruosius metus patyrėme ypatingą sausrą. Besikeičiantis klimatas įneša daug nestabilumo. Labai sunku prognozuoti meteorologinius reiškinius. Kiekvienas ūkininkas dėl draudimo sprendžia pagal savo įsitikinimus. Sau esu pasižadėjęs, kad, kol dirbu, kasmet bendrovės pasėliai bus apdrausti“, – dėstė patyręs vadovas.

Apsidraudžiančių ūkių daugėja

Besinaudojančiųjų KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ parama skaičius auga. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjo Edvardo Makšecko, 2018 metų derlių draudė apie 700 ūkių, o 2019 metų derlių – jau apie 1000 ūkių. Aktyviau draustis ūkininkus, matyt, paskatino patobulinta draudimo sistema.

Priklausomai nuo draudžiamų rizikų, dalies draudimo įmokų kompensavimo intensyvumas padidintas iki 70 proc. Tačiau yra nustatytos kompensuojamų įmokų „lubos“ – kompensuojama suma negali viršyti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.

Kaip aiškino E. Makšeckas, „lubos“ nustatytos atsižvelgiant į tai, kad siekiama ne maksimalaus draudimo įmokų kompensavimo, o kuo didesnės paramos sklaidos, t. y. kad kuo daugiau ūkių galėtų pasinaudoti parama pasėlių draudimui.

Be to, nuo 30 iki 20 proc. yra sumažinta nuostolingumo riba. Iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos kompensuojama, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių.

Padidino avansą

Ūkininkams palanku, kad įmokų kompensacijų avanso dydis buvo padidintas nuo 50 iki 70 proc. Norėdamas jį gauti, paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmokas nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d., gali kreiptis į savivaldybę ir pateikti draudimo sutarties kopiją ir visų draudimo sutartyje nurodytų draudimo įmokų sumokėjimo patvirtinimo dokumentų kopijas.

„Dabar 70 procentų draudimo įmokų kompensacijų avansas bus išmokamas ne tik už pasėlius, apdraustus rudenį nuo iššalimo, bet ir pasėlius, apdraustus rudenį nuo krušos, audros, liūties rizikų. Ūkininkai dėl avanso galės kreiptis jau sausio mėnesį, sumokėję draudimo įmokas, o jį gavę turės daugiau apyvartinių lėšų pavasarinei sėjai“, – aiškino ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas.

Likusi paramos dalis išmokama ūkiams deklaravus pasėlius ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai baigus vertinti paraiškas,.

Kas gali gauti paramą?

Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos pasėlių ir augalų draudimo įmokos. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.

Pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatyta padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (arba) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos. Apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas žemės ūkio veiklos subjekto ūkis, Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamą vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą tonomis iš hektaro.

Pagal vieną draudimo sutartį pareiškėjas gali pateikti vieną paramos paraišką. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Tautinio paveldo kūrėjai įvertinti ŽŪM premijomis

Gruodžio 6 d., metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas...

Kaip ūkininkams išvengti nuostolių dėl klimato daromos žalos (15)

Dėl greitai besikeičiančio klimato žemdirbio duona tampa vis sprangesnė. Ekstremalių gamtos...

Ūkis rado išeitį pieno krizėje – investicijos į naujausias technologijas ir ekologija (10)

Ekologiško pieno gamintojo Vidmanto Balandžio nedrebina pienininkystės sektoriaus sunkumai....

Smulkiųjų ūkių išlikimo ramstis – parama (5)

Šalyje tūkstančiai smulkiųjų ūkininkų gamina palyginti nemažai produkcijos, tačiau gausiomis...

Jauniausias Lietuvoje virtuvės šefas iš kaimo pagavo sėkmės arkliuką – išvažiuojamuosius banketus (24)

20-metis Rokas Galvonas jau valdo tris restoranus, o pagrindine veikla išlieka išvažiuojamųjų...

Top naujienos

Ekonomistas sureagavo į valdžios veiksmus: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose

„Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto...

Kručinkienė naujam bute ilgam likti neplanuoja: noriu į kaimą, bet ten dirbti – baisus išnaudojimas (135)

Kandidatuoti į Seimą besirengianti, dėl tariamo smurto prieš vaiką teista ir dukart išteisinta...

Į Cololo laidotuves susirinkę draugai dalijosi mintimis ir prisiminimais: matyt ten, danguje, kažkam prireikė geros kompanijos (26)

Pirmadienio popietę Druskininkuose į paskutinę kelionę išlydimas humoristas Vitalijus Cololo ....

Taisyklės dėl posūkių į dešinę suglumino net naują policijos vadovą: žada vairuotojams nuolaidų (128)

Naujasis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad jį patį glumina Kelių eismo...

Raseiniuose įžiebta eglė kyla į kovą su didžiaisiais miestais: elegancija ir subtilumas tiesiog užburia (2)

Daugelis Lietuvos miestų jau papuošė savo pagrindines miestų aikštes kalėdinėmis dekoracijomis...

Vitalijus Cololo išlydėtas į paskutinę kelionę: prie kapo duobės - jautri dukters daina ir daugelį sugraudinę žodžiai

Pirmadienį per pietus Druskininkuose artimieji, bičiuliai, kolegos į paskutinę kelionę išlydėjo...

Migrantus įdarbinanti lietuviška įmonė musulmonams sudaro sąlygas melstis: jie – puikūs darbuotojai (31)

Parduotuvėje priėjus prie duonos lentynos, daugelis imame čiupinėti duonos kepalą, tikrinti...

Griežčiausia bausmė: WADA dėl dopingo skyrė Rusijai ketverių metų diskvalifikaciją (412)

Juodžiausias scenarijus Rusijai išsipildė. Šveicarijoje posėdžiaujanti Pasaulinė antidopingo...

Vaikus po krizės šeimoje priglaudžianti moteris: kas nedirbo šio darbo, niekuomet manęs nesupras (1)

Nuo praėjusių metų vasaros šeimoje ištikus krizei mažieji patenka į budinčiųjų...