AB „Linas agro“ produktų vadybininkas Vilmantas Petrauskas siūlo neskubėti berti specialiai samanoms naikinti skirtų trąšų – pirmiausia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žolė nyksta. Juo labiau, kad samanų naikinimas gali sugadinti visą vasaros džiaugsmą: net ir išnykus samanoms, gražios pievelės šiemet jau neturėsite.
Samanoja užpelkėjusi žemė
„Gamtoje tuščių vietų nebūna, todėl ir samanos atsiranda ten, kur dėl nepakankamos priežiūros, maisto medžiagų trūkumo ar nepalankių augimo sąlygų išnyksta vejos žolė. Samanoms atsirasti sąlygos susidaro tuomet, kai dirvožemio PH labai žemas – dirva rūgšti, daug pavėsio, veja dėl azoto trūkumo ir blogos priežiūros išretėjusi. Tokia priežastimi gali būti nuolatinis pavėsis ir drėgmės perteklius: samanų visada atsiranda ten, kur žemose vietose užsistovi vanduo“,– pastebėjo konsultantas.
V. Petrauskas tvirtina, kad tokiu atveju gali užtekti šakių, kuriomis galima giliau subadyti dirvožemį, kad lengviau susigertų ir nutekėtų susikaupęs vanduo.
Be to, jei veja samanoja – tai ženklas, kad augalams trūksta deguonies, todėl tokias vietas reikia kaip įmanoma geriau išdraskyti grėbliu ar specialiu aeratoriumi. Jei samanų mažai, patręšus specialiomis, vejoms skirtomis kompleksinėmis trąšomis, problemos gali ir nelikti.
Išretėjusią veją teks sutankinti
Norintys turėti prie namų ar sode gražią, minkštą lyg kilimas veją, dažnai klausia, kaip greitai galima išnaikinti samanas.
AB „Linas agro“ produktų vadybininkas V. Petrauskas teigia, jog ir specialios trąšos, ir biologinis skystis, netrukus pasirodysiantis rinkoje, veikia mėnesį ar net pusantro. Ar vienu patręšimu gali pavykti išnaikinti samanas, priklauso nuo to, kaip smarkiai apsamanojusi veja. Jei samanos sudaro didelį procentą, jas išnaikinus liks daug tuščių vietų – vejos praktiškai nebeliks, todėl ją teks atsėti arba sutankinti.
„Samanos lengvai naikinamos, kai dirvožemis sušyla iki 10 – 15 laipsnių. Kol sunyks samanos, ateis vidurvasaris, prasidės sausringas, vejos atsėjimui nepalankus laikotarpis. Todėl visada rekomenduojame naikinti samanas antroje vasaros pusėje, kad veją sutankinti galėtume anksti pavasarį“, – aiškino V. Petrauskas.
Konsultantas rekomenduoja kuo greičiau iššukuoti veją grėbliu aštriais dantimis arba specialiu aeratoriumi ir patręšti ilgo poveikio vejoms skirtomis trąšomis. Jos taip pat turi geležies ir šiek tiek stabdo samanojimą, o tikrąjį samanų naikinimą, jei tikrai reikia, atidėti rudeniui. Tada anksti pavasarį bus galima atsėti išretėjusias vietas.
Liaudiškos priemonės – neveiksmingos
Socialiniuose tinkluose susidariusių sodininkų grupių diskusijose galima rasti pačių įvairiausių patarimų, kaip kovoti su veją naikinančiomis samanomis. Siūloma barstyti dolomitmilčiais, dirvos rūgštingumą mažinančiomis kalkėmis, pelenais, purkšti sodos tirpalu.
„Taip, pelenai irgi yra šarmas, bet net ir kaime gyvendamas, nesu girdėjęs, kad jais barstytų vejas“,– juokėsi V. Petrauskas.
Efektyviau nei pelenai veikia granuliuotas kalkės, bet jos yra skirtos ne samanoms naikinti, o jų prevencijai. Kai samanų atsiranda atvirose vietose, priežastis gali būti dirvožemio rūgštingumas. Jei lakmuso popierėlis rodo, kad PH yra 5,5 ar net mažesnis, granuliuotos kalkės būtų gera priemonė rūgštingumui reguliuoti.
V. Petrauskas įspėjo, kad naudojant samanas naikinančias priemones, geriau netręšti vejos ilgalaikio poveikio trąšomis. Ir vienoje, ir kitoje priemonėje yra augalams reikalingų maistinių medžiagų, todėl gali susidaryti per didelė jų koncentracija.
„Nusprendus naikinti samanas, geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistais – jie apskaičiuotų, kokių tręšimo komponentų papildomai reikėtų išberti, kad vejos žolė sustiprėtų. Kartais sodininkai nusprendžia trąšas sumaišyti ir išberti mišinį vienu metu. Tai blogas sprendimas: samanoms naikinti skirtos trąšos yra labai smulkiai granuliuotos, o ilgalaikio veikimo – gerokai stambesnės, net 2 – 5 mm. Sumaišius jas, sunku tolygiai išbarstyti, todėl užuot padėję vejai atsigauti po žiemos, galite pakenkti“,– patarė V. Petrauskas.
