aA
Galvijininkystės ūkių konkurencingumas padidėja, kai auginamų gyvulių racionas praturtinamas daigintais grūdais.
Daiginti grūdai
Daiginti grūdai
© Organizacijos nuotr.

Tokią išvadą leidžia daryti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų ir jų partnerių trejus metus vykdytas projektas, kuriam skirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Paraiškas Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti galima pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose padaliniuose iki šių metų gruodžio 31 d.

Paraišką teikti gali EIP veiklos grupės narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl EIP veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju. Kiti EIP veiklos grupės nariai suprantami kaip projekto partneriai.

Šiam etapui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto skirta beveik 1,9 mln. eurų.

Pasiūlė hidroponinę pašarų auginimo technologiją

Sumažinti gamybos kaštus, padidinti produkcijos kiekius, jos kokybę bei darnoje su aplinka kurti tvarų žemės ir miškų ūkį padeda glaudus mokslininkų, konsultantų ir žemdirbių ar miško valdytojų bendradarbiavimas. Siekdami efektyvesnio rezultato jie buriasi į veiklos grupes, kuriose gali praktiškai išbandyti ateities technologijas ir įvertinti jų naudą.

VDU ŽŪA su savo partneriais – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir šešiais galvijininkystės ūkiais – ką tik sėkmingai baigė trejus metus vykdytą projektą „Konkurencingas ūkis“. Jam buvo suteikta parama pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

„Daug bendraujame ir diskutuojame su žemdirbiais ir juos atstovaujančiomis organizacijomis. Akivaizdu, kad šalies galvijininkystės ūkių ekonominė situacija yra gana sudėtinga. Siekiant, kad šie sektoriai augtų, būtinos mokslo inovacijos, kurios jiems padeda sumažinti gamybos kaštus, padidinti produktyvumą ir konkurencingumą. Mūsų mokslininkai pasiūlė naudoti hidroponinę pašarų auginimo technologiją“, – aiškino projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovė, VDU ŽŪA vicekanclerė dr. Jurgita Baranauskienė.

Pasiūlyta inovacija išbandyta skirtingo dydžio ūkiuose, kuriuose auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai. Čia buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai šėrimo racione duoda didžiausią efektą galvijų produktyvumui.

Pajuto ekonominį efektą

Projekte dalyvavusiuose ūkiuose uždarose patalpose buvo įrengtos specialios vertikalios sistemos želmenims auginti. Iki šiol ši naujovė dažniau taikyta tik karšto klimato regionuose, kuriuose stinga natūralių žalienų. Specialistų pastebėjimu, daigintuose grūduose yra itin daug biologiškai vertingų medžiagų, kurios jau yra iš dalies suskaidytos, todėl gyvulio energija gali būti efektyviau nukreipiama produkcijos gamybai.

Vienam galvijui per parą pakanka duoti 2 kg želmenų. Jiems auginti naudojamas maitinamasis tirpalas, kuriame yra azoto, kalio, fosforo bei įvairių kitokių mikro- ir makroelementų. Vieno kvadratinio metro plote vidutiniškai per 7 paras galima užauginti apie 9 kg pašarų. Dar vienas privalumas, kad šviežių jų galima turėti visus metus.

„Projekte dalyvavę ūkiai, įvertinus ir papildomus pašaro gamybos kaštus, pajuto šios inovacijos ekonominį efektą. Išaugo gaminamos produkcijos kiekis, gerėjo jos kokybė. Taip pat šėrimas želmenimis davė naudos ir gyvulių sveikatai, reprodukcinėms savybėms. Džiugu, kad ūkininkai ir toliau augina želmenis pašarui. Įvertinamas ir privalumas, kad šiai technologijai nereikia didelio žemės ploto“, – pasakojo J. Baranauskienė.

Daiginti grūdai
Daiginti grūdai
© Organizacijos nuotr.

Parengė tikslias rekomendacijas

Projekto metu išsiaiškinta, kad šeriant karves daigintais grūdais, priklausomai nuo ūkio dydžio bei želmenų rūšies, buvo pasiekta 6–15 proc. ekonominis efektas, pagerėjo pieno cheminė sudėtis, jame nustatyta daugiau baltymų ir riebalų, sumažėjo somatinių ląstelių skaičius. O papildžius penimų buliukų racioną želmenimis, pastebėti 8–10 proc. didesni paros priesvoriai, mėsa tapo biologiškai vertingesnė.

Taip pat buvo nustatyti skirtumai tarp skirtingų rūšių želmenų. Daigintų varpinių augalų grūduose buvo gerokai daugiau vitamino E, o žirniai, pupos, liucernos išsiskyrė didesniu baltymų kiekiu.

Projekte dalyvavęs Biržų rajone stambų pieno ūkį vystantis Vytautas Stankevičius įsitikinęs, kad mokslininkų pasiūlyta inovacija davė apčiuopiamą naudą – melždamas daugiau kaip pusę tūkstančio karvių gauna puse tonos daugiau produkcijos, pagerėjo pieno kokybė ir gyvulių sveikata.

Jo ūkyje per metus galvijai suėda 438 tonas želmenų. Anot ūkininko, tai – pusė siloso tranšėjos. Lauke auginant kviečius tam reikėtų skirti 73 hektarus, auginant kukurūzus – 11 hektarų žemės. V. Stankevičius planuoja želmenų auginimo neatsisakyti ir ateityje. Teigiamais rezultatais džiaugėsi ir kiti eksperimente dalyvavę ūkininkai.

„Projekto metu reguliariai susitikdavome su partneriais, siekdami bendro tikslo, galėjome vieni kitus geriau išgirsti. Skyrėme daug dėmesio informacijos sklaidai. Parengėme tikslias rekomendacijas ūkininkams, norintiems šią ateities technologiją diegti savo ūkiuose. Tikimės, kad želmenų auginimas galvijų pašarams įgis pagreitį“, – dėstė projekto vadovė.

Daiginti grūdai
Daiginti grūdai
© Organizacijos nuotr.

Reikia pateikti projekto galimybių studiją

Paraiškos paramai gauti pagal minėtą KPP priemonę priimamos tų EIP veiklos grupių, kurių projektų galimybių studijos pateiktos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), jau yra patvirtintos ministerijos. EIP veiklos grupių galimybių studijos ŽŪM bus priimamos iki š. m. gruodžio 31 d.

ŽŪM atstovai primena, kad pagal veiklos sritį remiama žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektų (ūkininkų, miškų valdytojų), mokslo ir (arba) studijų ir konsultavimo institucijų atstovų, kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimi.

Numatyta vykdyti veikla turi būti susijusi su viena iš šių temų: tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo mažinant klimato kaitos poveikį, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kt.

Didžiausia paramos suma – iki 200 000 eurų

Pagal minėtos KPP priemonės veiklos sritį finansuojamos EIP veiklos grupių bendradarbiavimo išlaidos, EIP projekto įgyvendinimo išlaidos, kitos netiesioginės išlaidos.

Didžiausia paramos suma vienam EIP veiklos grupės projektui įgyvendinti – iki 200 000 eurų.

Vertinant paraiškas taikomas skirtingas paramos intensyvumas atsižvelgiant į įsigyjamas investicijas: EIP veiklos grupės bendradarbiavimo, projekto viešinimo, projekto įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos išlaidas numatyta finansuoti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Projekto įgyvendinimo išlaidų – žemės ūkio ir miškų ūkio technikos (išskyrus priekabas ir puspriekabes) ir įrangos, susijusios su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, technologinių įrengimų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, kompiuterinės ir programinės įrangos, programavimo paslaugų – paramos intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kokiuose sektoriuose projektas įgyvendinimas. Pavyzdžiui, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose taikomas 70 proc., o augalininkystės sektoriuje – 60 proc. paramos intensyvumas.

Pareiškėjų projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Pavyzdžiui, jei projekte pateiktas pagrindimas, įrodantis, kad projekto rezultatų praktinis taikymas ūkiuose teiks ekonominę ir (arba) aplinkosaugos naudą, suteikiama 20 balų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
1.0000

Rusniškių šeima nežino, ką daryti: užpuolė invaziniai gyviai (189)

Viena rusniškių šeima prieš savo valią tapo įsukta į kovą su besaikiu invazinių gyvių -...

Svitojus: kai gauname milijardus, tie milijonai labai mažas gabaliukas

Lietuvos ūkininkai tikisi, kad Europos Sąjungos vadovai naujajame bendrijos biudžete lemiamame...

Lietuvos specialistams kelia nerimą afrikinio kiaulių maro protrūkiai Latvijoje (1)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šeštadienį perspėjo, kai jai didelį nerimą kelia...

Besibaigiant Kaimo plėtros programai poreikis žemės ūkio technikai išliks (5)

Ant pelningumo ribos balansuojantys smulkieji ūkiai turi ieškoti naujų veiklos efektyvinimo...

Smulkiųjų ūkininkų bendradarbiavimas pramušė ledus (9)

Žemės ūkio ministerijos specialistai pastebi, kad finansinė parama ir geri pavyzdžiai smulkius...

Top naujienos

Padarė išvadas: FIBA „burbulą“ Lietuvos rinktinė uždarė pergale prieš belgus (331)

FIBA „burbulą“ Vilniuje Lietuvos rinktinė uždarė pergale ir nuplovė gėdą, patirtą pirmoje...

Urologas pasakė, kuriems vyrams labiausiai gresia prostatos vėžys (71)

Lapkritį pasaulis yra paskelbęs mėnesiu, skirtu vyrų sveikatai. Šiuo metu vyrai yra raginami...

Sinoptikų prognozė: sulauksime sniego ir lengvo šaltuko (13)

Paskutiniąją rudens dieną Lietuvos orus lems nedidelis ciklonas, jis į daugelį vietovių...

Prezidentui kritikuojant Dobrovolskos ir Adomaičio patirtį, Armonaitė tvirtina: svarbiausia – ryžtas vykdyti partijos programą (280)

Prezidentas Gitanas Nausėda, šią savaitę susitikęs viso labo su keturiais kandidatais į...

Šie požymiai išduoda, kad turite priklausomybę seksui: tokių žmonių Lietuvoje daugiau nei galima įsivaizduoti (38)

Beprotiška partnerių kaita ir, atrodytų, jokių seksualinių stabdžių. Tai – nebūtinai...

Ekspertas apie pavojingas koronaviruso mutacijas: nereikia net audinių ūkių perspėja, kad grėsmė kiltų net persirgusiems žmonėms (100)

Neseniai kovoje su COVID-19 pasiektos kelios svarbios pergalės: „Pfizer“ ir „BioNTech SE“...

Rimvydas Valatka. Mes, Lietuvos Prezidentas, Žemaičių seniūnas (401)

Rinkimus prapylęs Trumpas ir jo tvirtasprandžiai gerbėjai ragina laukti dienos X. Prasidėjęs...

Karantinas? Prie sostinės Kalėdų eglės toliau plūsta minios žmonių, susidarė automobilių spūstys (549)

Nors epidemiologai prašo likti namuose ir saugoti savo bei aplinkinių sveikatą, sostinės...

|Maža didelių žinių kaina