Bendrus projektus pasiryžę įgyvendinti smulkieji ūkininkai ir miško valdytojai, kaimo vietovėje veikiantys labai mažos įmonės ir fiziniai asmenys dar gali suskubti pateikti paraiškas minėtai paramai gauti – jos priimamos iki spalio 31 d.
Parama bus teikiama ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantiems ūkio subjektams.
Šiam paraiškų etapui yra numatoma per 3,4 mln. eurų paramos, skirtos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Įvertino komfortą ir efektyvesnį darbą
Molėtų rajono ūkininkas Algimantas Pusvaškis jau daugiau nei dešimtmetį puoselėja ekologinį ūkį, o tik šiemet gali džiaugtis modernaus traktoriaus privalumais. Jį ūkininkas įsigijo pasinaudojęs KPP priemone, skirta smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui paskatinti. Be to, nusipirko ir naujus padargus – plūgą, presą ir grėblį. Ši technika naudojama ir ūkininko žmonos Laimos ekologiniame ūkyje.
Vyras ir žmona kartu nusprendė pasinaudoti smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui numatyta parama. Šeimos ryšys jiems nebuvo kliūtis teikti paraišką ir gauti minėtos KPP priemonės paramą, nes sutuoktiniai savarankiškai vykdo veiklą – yra atskirai įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, atskirai veda buhalteriją, deklaruoja žemės ūkio naudmenas. Jiems tereikėjo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Paramos projektą ekologinių ūkių savininkams parengti padėjo konsultantai.
„Be europinės paramos smulkiems ūkiams apie modernią techniką tenka tik pasvajoti. Anksčiau dirbdavau su senu „Belarusu“. O įsigiję naują traktorių ir gerus padargus, pajutome labai didelį skirtumą: darbas tapo daug efektyvesnis, be to, mažiau pavargstame, sutaupome degalų ir kt. Pavyzdžiui, kai vietoje 3 metrų naudoji 6 metrų pločio grėblį, efektyvumas dvigubai didesnis. Turint pažangią techniką realesnė ir ūkio plėtra“, – džiaugėsi A. Pusvaškis.
Galvos skausmas – išsimėtę plotai
Ekologinio ūkio savininkui Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių parama jau buvo tekę pasinaudoti – prieš kelerius metus nusipirko krautuvą ir šienapjovę. Tačiau ūkio modernizavimui to buvo per maža. Be to, ūkininkui tenka dirbti smulkiais lopinėliais išsimėčiusią žemę.
„Daug degalų reikia, kol apvažiuoji po pusę ar du hektarus išsidėsčiusius plotus. Nauja technika čia labai praverčia. Ateityje vėl teks dairytis paramos, nes reikia pakeisti rusišką kombainą“, – aiškino A. Pusvaškis.
Jis savo deklaruojamame 60 hektarų plote ekologiškai augina kviečius, kvietrugius, avižas, taip pat – savo reikmėms bulves. Šalia sodybos esančiame sode obelų šakas lenkia obuoliai, bet, anot ūkininko, esant mažoms supirkimo kainoms jų net rinkti neapsimoka.
„Derlius ekologiniame ūkyje yra daug mažesnis, bet švari produkcija brangiau superkama“, – savo ūkio pasirinktą kryptį komentavo A. Pusvaškis.
Padėjo ir ekologinių ūkių bendruomenė
Įkūręs augalininkystės ūkį ūkininkas netrukus nusprendė laikyti ir mėsinius galvijus. Tai ne tik duoda papildomų pajamų, bet ir padeda geriau taikyti ekologinio ūkininkavimo principus. Dabar ūkyje – apie 14 mėsinių mišrūnų. Užauginti gyvuliai parduodami didžiosioms mėsos perdirbimo įmonėms.
Jo žmona ūkininkauja apie 20 hektarų plote, augina panašias kultūras, taip pat – ir mėsinius galvijus.
A. Pusvaškis priklauso ekologinių ūkių bendruomenei „Gojelis“, kurios narių patarimai labai pravertė pradėjus ekologiškai ūkininkauti. Molėtų rajonas nuo seno garsėja ekologiniais ūkiais, o minėta bendruomenė įkurta 2003 metais ir dabar vienija apie 60 ūkininkų. „Gojelis“ konsultuoja ekologinių ūkių savininkus, padeda jiems kooperuotis, rūpinasi ekologinio ūkininkavimo kokybės gerinimu ir kt.
Kas gali kreiptis paramos?
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai primena, kad parama pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ teikiama ne mažiau kaip 2 bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, kurie įgyvendina bendrą projektą. Todėl paraišką paramai gauti pareiškėjas turi teikti tik kartu bent su vienu partneriu. Bendradarbiaujantys ūkio subjektai turi būti sudarę jungtinės veiklos sutartį.
Paramos prašyti ir paraiškas gali teikti ūkininkai, kurių žemės valdos dydis, išreikštas produkcijos verte yra ne mažesnis nei 4 tūkst. eurų, bet ne didesnis nei 15 tūkst. eurų.
Miškininkams, norintiems teikti paraišką, keliamas reikalavimas – jų miško valda neturėtų būti didesnė kaip 20 hektarų.
Paramos gali kreiptis ir labai mažos įmonės, vykdančios veiklą kaimo vietovėse ne mažiau nei dvejus metus, ir individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys.
ŽŪM skatina, kad drąsiau bendradarbiautų ir paramos siektų ne tik giminystės ryšiais susiję ūkininkai. Priemonė būtų dar populiaresnė, jeigu bendrai veikti pasiryžtų ūkininkaujantys kaimynai.
Didžiausia suma projektui – 90 tūkst. eurų
Pagal šią priemonę finansuojamas naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrenginių, kompiuterinės ir programinės įrangos, skirtos projekto reikmėms, įsigijimas, taip pat – naujų statinių statyba arba esamų rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, infrastruktūros sutvarkymas.
Miškininkystės veikla užsiimantys ūkio subjektai galės įsigyti miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos, dirvos paruošimo miško želdiniams mechanizmų.
Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. eurų. Verslo plane numatytoms įgyvendinimo išlaidoms bus taikomas 60 proc. intensyvumas, o projekto bendrosioms bendradarbiavimo išlaidoms – 100 proc. intensyvumas.
Privalumų turės tie smulkieji ūkininkai, kurie bendradarbiaus gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, – projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 70 proc. paramos intensyvumas.
Naudotis parama – daug paprasčiau
ŽŪM specialistai pabrėžė, kad dabar šios priemonės paramos teikimas yra dar labiau supaprastintas. Pirmiausia nebereikės rengti verslo plano kaip atskiro dokumento – nedidelis verslo planelis su keliomis lentelėmis yra integruotas į paraišką. Taip pat numatytas paramos teikimo laikotarpio prailginimas, kai projekte numatytas turtas bus įgyjamas fizinės nuomos (lizingo) būdu. Ekonominis gyvybingumas tai pat vertinamas pagal supaprastintą tvarką.
Be to, nėra reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą. Tai paliekama kiekvieno pareiškėjo asmeninei atsakomybei. Vis tik reikia įsidėmėti, kad įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atstatyti turtą ne mažesne nei atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų.
