Tokias investicijas remia KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis ,,Parama miškų infrastruktūrai gerinti“. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose paraiškos priimamos nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 1,3 mln. eurų.
Įklimpdavo technika
Neišvažiuojami miško keliai neretai stabdo miškininkų darbus ir kainuoja jiems nemažai nervų. Bet kelių įrengimas ar rekonstrukcija – nepigus malonumas. Dabar suskubus pasinaudoti minėta KPP priemone, galima gauti svarią paramą miško keliams susitvarkyti.
Šiaulių rajono miškininkas Valdas Gasparavičius prieš keletą metų pasinaudojo tokia galimybe ir nuo praeitų metų žiemos jau džiaugiasi palengvėjusiu ūkininkavimu miške.
Miško įsigijęs vyras iškart susidūrė su problema – sklypas neturėjo kelio, jį buvo sudėtinga pasiekti. Pasak miško savininko, normalus įvažiavimas buvo numatytas tik plane, o realybėje – apaugęs medžiais. Norint iš savo valdos išsivežti medieną V. Gasparavičiui tekdavo sukti aplink visą miško masyvą, nes trumpiausias kelias atsiremdavo į griovį.
„Važiuodavome provėžomis, o drėgnesniais metais iš viso buvo sunku judėti, nes likdavo gilios vėžės, technika klimpdavo, ją tekdavo traukti. Miško keliai – aktualus klausimas daugybei savininkų“, – pasakojo jis.
Įsirengti miško kelią savo lėšomis smulkiam miškininkui sudėtinga. Be to, V. Gasparavičiui miškininkavimas – tik maloni papildoma veikla. Jam patinka prižiūrėti mišką, ruošti medieną, atsodinti medžius. Todėl miško savininkas pradėjo dairytis europinės paramos galimybių.
Palengvėjo darbas
Paramą pavyko gauti ne iš pirmo karto, bet pastangas vis dėlto vainikavo prieš trejus metus su NMA pasirašyta sutartis, pagal kurią apie 305 metrų ilgio miško keliui nutiesti ir griovio pralaidai įrengti buvo skirta per 34 tūkst. eurų paramos. Dar 20 proc. projekto vertės finansavo pats 4 hektarus miško valdantis savininkas.
„Kelią įrengėme praeitais metais baigiantis žiemai. Nuo to laiko miško priežiūra labai palengvėjo – paprasčiau įvažiuoti ir išvežti medieną, atlikti kitus darbus. Be to, pagerėjo estetinis vaizdas. Be paramos kelio tikrai nebūčiau tiesęs, nes tai labai didelės investicijos, kurios man niekaip neatsipirktų. Taip ir būčiau vargęs važinėdamas provėžomis. Europinė parama yra labai svarbi. Manau, kad be jos nebūtų daugybės pelno nors ir neteikiančių, bet veiklą paskatinančių investicijų“, – džiaugėsi V.Gasparavičius.
Įrengtas miško keliukas infrastruktūrą pagerino ir kitiems miško valdų savininkams, kurie gali lengviau pasiekti savo sklypus. V.Gasparavičius dar svarsto apie galimybę vėl pasinaudoti europine parama ir pratęsti kelią, tačiau dėl to turėtų susitarti su kaimyninės valdos savininku.
Kelias turi tarnauti miškininkystės veiklai
Minėta parama skiriama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (ar) rekonstruoti, su miško keliais susijusių griovių, pralaidų, nuovažų, tiltų įrengimui ir (ar) rekonstrukcijai, taip pat finansuojamos vidinės miškotvarkos projekto parengimo ir (ar) tikslinimo, bendrosios išlaidos.
Pabrėžtina, kad paramos lėšomis taip pat gali būti finansuojamos vidaus kelių su žvyro danga įrengimo ir (ar) rekonstrukcijos bei su vidaus keliais susijusių griovių, pralaidų, nuovažų, tiltų įrengimo ir (ar) rekonstrukcijos išlaidos ne miško žemėje.
Tačiau šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 25 proc. nuo kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės ir jos turi būti išskirtos paraiškoje atskirai nuo kitų tinkamų finansuoti kelio įrengimo ir (ar) rekonstrukcijos išlaidų.
Svarbu tai, kad vidaus kelias ne miško žemėje, kuriam prašoma paramos, turi ribotis su remiamu miško keliu.
Keliama sąlyga – parama miško keliams įrengti ir (ar) rekonstruoti skiriama tik tokiu atveju, jeigu jų pagrindinis tikslas ir pagrindinė jų naudojimo funkcija bus miškininkystės veiklos vykdymas.
Paraiškas galima teikti kartu su partneriais
Paramos gali prašyti miško valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), miško valdytojų grupės.
Paraiškos gali būti teikiamos kartu su partneriais – kitais miško valdytojais. Tik svarbu, kad partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jų būtinumas turi būti įrodytas paramos paraiškoje.
Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų, o 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui – 400 tūkst. eurų.
Ir partnerių, ir (arba) susijusių įmonių didžiausia bendra gauta paramos suma 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 400 tūkst. eurų. Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM.
Paramos intensyvumas – 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo.
Miško savininkų grupei – daugiau balų
Privaloma surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų.
Jei projektą teikia privačių miško savininkų grupė arba miško savininkų kooperatyvas, suteikiami 25 balai. Jei paramos prašo privataus miško savininkas (išskyrus miško savininkų kooperatyvą), gauna 15 balų.
20 balų galima gauti, jeigu miškų infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo projektas įgyvendinamas perteklinio drėgnumo augavietėse. Tiek pat balų suteikiama, jei projektas skirtas tik esamo miško kelio rekonstrukcijai. 15 balų numatoma skirti, kai investuojama į IV miškų grupės (ūkinius) miškus.
Papildomų balų galima gauti ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.
Privalumų turi ir miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo nariai – tokiems pareiškėjas suteikiami 5 balai.
