Žemės ūkio ir žuvų produktų gamintojus bei perdirbėjus jau netrukus pasieks pirmosios lengvatinės paskolos, tam jau numatyta 40 mln. eurų. Tačiau tai ne riba, ši suma gali būti padidinta pagal poreikį.
Į žemdirbių sąskaitas jau byra ir valstybės laikinosios pagalbos pinigai – siekiant sumažinti pandemijos ir karantino sukeltas pasekmes, Vyriausybė skyrė 165 mln. eurų paramos ūkininkams ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjams.
Paramos poreikis mažesnis
Kaip pandemija paveikė žemės ūkį ir ką Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nuveikė, kad ir žemdirbiai, ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai lengviau ir greičiau išbristų iš pandemijos sukeltų finansinių sunkumų? Žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriui Vyriausybė skyrė 165 mln. eurų laikinosios pagalbos. O Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) disponuoja 40 mln. eurų lengvatinėms paskoloms.
Valstybės laikinoji parama skirta pieno gamintojams, galvijų augintojams ir mėsos perdirbėjams, daržovių augintojams, kiaulių ir paukštienos bei kiaušinių gamybos sektoriams ir akvakultūros produktų gamintojams. Nė viena priemonė neatsirado „iš oro“ – buvo atliekamas rinkos vertinimas ir pagal poreikį sukurtos paramos schemos. Grūdų augintojai, kurie šiemet džiaugiasi geru derliumi, paramos neprašė.
„Vertinant valstybės pagalbą pagal sektorius skirtos lėšos buvo apskaičiuotos pagal mūsų gamybos pajėgumą, identifikuotas kainų kritimo lygis. Pavyzdžiui, pieno sektoriuje yra intervencinės kainos. Kadangi Europos Komisijos komunikatas dėl „COVID-19“ pasekmių yra patvirtintas iki gruodžio 31 d., tai skaičiavome iki metų pabaigos. Blogiausias scenarijus neįvyko. Produktų kainos nepasiekė intervencinių kainų. Vienų produktų buvo 20 proc. didesnės, kitų mažiau. Tai ir lėšų poreikis automatiškai yra mažesnis. Tai matome pagal išmokamą paramą. Taigi matosi, kad tokio paramos poreikio, kuris buvo suplanuotas pavasarį, nereikės“, – sakė A.Palionis.
Pirmiausia išmokėjo pieno gamintojams
Kai kurios paramos schemos buvo pradėtos tvirtinti gegužės mėnesį, pirmiausia pinigai gana greitai pasiekė pieno gamintojus. Jiems už balandį ir gegužę yra išmokėta 18,5 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje žadama išmokėti už tris vasaros mėnesius. Preliminariais rugpjūčio mėnesio duomenimis, pieno gamintojams bus išmokėta apie 19,5 mln. eurų. Paramos skyrimo kriterijus vienodas visiems sektoriams – pagal pajamų netekimą, lyginant su pastaraisiais trejais metais (2017 –2019).
Žemdirbiai yra silpnesnė grandis, jų derybinės galios yra mažesnės, todėl ir paramos schemos labiau orientuotos jiems. Sena problema, kad gamintojai nukenčia dėl pasiūlytų mažesnių supirkimo kainų. O, pavyzdžiui, pienas yra greitai gendantis produktas, jo negali ilgai laikyti nepardavus, tad žmogus būna įspaustas į kampą.
Pabrėžiama, kad parama nėra bet kaip dalijama, o pagal patvirtintas pagalbos schemos. Ūkininkai turi parašyti prašymą – taip jie patvirtina savo apsisprendimą, kad jiems reikia paramos. Juk ir šiuo sunkiu laikotarpiu ne visi nukentėjo. Štai yra ekologiško pieno gamintojų, kuriems kainos nekrito, jie pieną pardavė pelningai, tad ir prašymo nepateikė.
Be to, kaip aiškina ŽŪM atstovai, valstybės pagalbos schema yra sudaryta remiantis viso sektoriaus statistinių rodiklių lyginimu. Jei būtų vertinamas atskirai kiekvienas ūkis, tai ūkininkai taip greitai pagalbos nesulauktų.
Eksportas atsistatė, bet krito kainos
Prasidėjus pandemijai pirmiausia pasijuto problemos eksporto rinkose. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad maisto produktų, gėrimų, trąšų eksportas net išsaugo daugiau nei dešimtadaliu. Tačiau lyginant eksporto apimtis, reikėtų palyginti ir eksportuojamų produktų kainas.
Nemaža dalis rinkų, į kurias eksportuoti aukštos pridėtinės vertės produktai, pandemijos laikotarpiu užsidarė. Ypač nukentėta dėl Šiaurės Italijos ir Jungtinės Karalystės rinkų, kur vežami pieno, mėsos, paukštienos produktai. Perdirbimo sektoriaus dalyviai sugebėjo persiorientuoti ir susirado naujas rinkas, bet ten kainos jau kitos.
Vis tik blogiausio scenarijaus išvengta, kai kuriuose sektoriuose paramos bus sutaupyta, kitur reikės daugiau. „Pavyzdžiui, kiaulininkystei planavome, kad reikės mažiau, bet reikės daugiau. Aišku, ten nebuvo planuotos didelės lėšos. Bet visos Vyriausybės numatytos sumos paramai tikrai nereikės. Galop ir ūkininkams svarbiau uždirbti patiems, nei gauti kažkokią paramą iš valstybės. Matome kitą poreikį – ūkių likvidumui išlaikyti, jiems reikalingos paskolos. Tai tuos likusius pinigus žadame persiskirstyti, kad galėtume tokiems ūkiams pagelbėti lengvatinėmis paskolomis“, – aiškino žemės ūkio ministras.
40 mln. eurų paskoloms – negalutinė suma
Lengvatinėms paskoloms jau skirta 40 mln. eurų. ŽŪPGF Finansinių priemonių ir informacinių sistemų skyriaus vadovas Aurimas Brazauskas teigė, kad šia priemone gali pasinaudoti kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, žemės ūkio kooperatyvai (taip pat ir perdirbimui bei prekybai), akvakultūros produktų gamintojai.
„Norint gauti lengvatinę paskolą pagrindinis kriterijus, kad ūkio subjektų veikla praėjusių metų pabaigoje nebūtų patyrusi sunkumų. O tie, kurių pajamos krito dėl pandemijos ir jie susidūrė su likvidumo problemomis, gali kreiptis į mūsų šiuo metu atrenkamus finansų tarpininkus ir gauti lengvatinę paskolą iki 1 mln. eurų“, – tvirtino ŽŪPGF atstovas.
Jis pridūrė, kad 1 mln. eurų – galima maksimali suma, kurią gali tikėtis gauti ūkio subjektas. Tačiau EK komunikatas dėl laikinų priemonių pandemijos metu numato, kad teikiama lengvatinė paskola neturėtų viršyti arba 2 praėjusių metų ūkio subjekto bendro darbo užmokesčio fondo dydžio, arba – 25 proc. praėjusių metų apyvartos, arba – gali būti didesnė negu pastarieji du apribojimai, jeigu jos dydis pagrindžiamas būtinumu.
Tačiau prašančiųjų iki 1 mln. eurų lengvatinės paskolos nebus daug – atliekant vertinimą ūkio subjektai nurodė, kad paskolų poreikis – maždaug 200 tūkst. eurų.
Pabrėžiama, kad jau paskirti 40 mln. eurų lengvatinėms paskoloms – ne riba. Šiam poreikiui gali būti perskirstyta iš nepanaudotų 165 mln. eurų Vyriausybės skirtos paramos. Taip pat minimi ir iš KPP rezervuoti 8 mln. eurų, kuriuos reikalui esant galima būtų panaudoti. Tad tikėtina, kad 40 mln. eurų nėra baigtinė suma lengvatinėms paskoloms.
Sąlygos labai patrauklios
Pirmieji lengvatinių paskolų suskubo prašyti švelniakailių žvėrelių augintojai, kurie dėl pandemijos pateko į išskirtinę situaciją. Užsidarius Europoje kailių aukcionams, jie liko be apyvartinių lėšų. „Taip pat turime paraiškų iš žemės ūkio kooperatyvų, kurie kreipėsi dėl paskolų apyvartinėms lėšoms, nes, kaip žinome, šiemet derliai dideli, o grūdų supirkti lėšų pristingama“, – sakė A.Brazauskas.
Jis aiškino, kad jau pasirašytos sutartys su pirmaisiais finansų tarpininkais – kredito unijomis, joms pervestos pirmosios lėšos paskolų teikimui, netrukus pinigai turėtų pasiekti ir ūkio subjektus. Šia priemone domisi ir bankai bei alternatyvūs finansuotojai.
ŽŪPGF atstovas pabrėžė, kad lengvatinių paskolų, kurios teikiamos iki 3 metų, sąlygos labai geros – palūkanos siekia nuo 0,1 proc. vienerių metų laikotarpiui mažoms įmonėms iki 0,69 proc. 3 metams didelėms įmonėms. Turto įkeisti nereikės. Jeigu nebus pratęstas minėtas EK komunikatas, priemonė galios iki šių metų gruodžio 31 d.
Taikomos lengvatos
Nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkui padedama ir kitomis priemonėmis. Jau nuo kovo taikomos lengvatos – sumažėjo patikrų, už baigtus projektus pinigai buvo perverdami be fizinės patikros, ją planuojama atlikti vėliau. Taip pat iki 80 proc. buvo padidinti avansiniai išmokėjimai.
Taip pat buvo surengti papildomi kvietimai teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones. Labai didelio susidomėjimo sulaukė priemonė, skirta norintiems pradėti verslą kaimo vietovėse – bendra jų prašoma paramos suma yra beveik 3 kartus didesnė nei skirtoji. Šiam paraiškų rinkimui buvo skirta 25 mln. eurų paramos lėšų, o prašoma beveik 74 mln. eurų.
Taip pat buvo papildomas kvietimas teikti paraiškas smulkiųjų ūkiui paramai, kur skiriama po 15 tūkst. eurų išmokos, ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.
