Šie ir kiti duomenys buvo pateikti bei aptarti ketvirtadienį Šilutėje įvykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovų ir vietos ūkininkų susitikime. Jame, anot ŽŪR pranešimo, apie žemės ūkio problemas ir jų sprendimo būdus diskutavo rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus bei jo pavaduotojas Vytautas Buivydas. Susitikime dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Apie situaciją žemės ūkyje kalbėjo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorė Rasa Melnikienė, o ŽŪR savivaldos organizatorė Šilutės rajone Birutė Gustienė ir Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė šilutiškius ragino aktyviau dalyvauti žemdirbių visuomeninių organizacijų veikloje bei efektyviau ginti savo interesus.
Žemės ūkis - viena iš šalies ekonomikos dalių, tačiau ji specifinė ne tik dėl to, kad labai priklauso nuo vis dažniau neprognozuojamomis tampančių gamtinių sąlygų. Pasak ŽŪR pirmininko A. Svitojaus, ES neatsitiktinai žemės ūkiui skiria ypač daug dėmesio, nes tai - ne tik ekonomika, bet ir kaimo gyvybingumo, socialinių reikalų klausimai.
„Taigi, klysta manantys, kad ES parama turi būti skiriama tik tiems, kurie gautas lėšas gali ekonomine prasme efektyviau panaudoti. Deja, tokio klaidingo manymo rezultatus Lietuvoje matome - kaimai nyko ir net sparčiau, kai valstybė pradėjo gauti ES paramą. Taip nutiko todėl, kad ES lėšos daugeliu atvejų pasiekė ne tuos, kuriems turėjo būti skiriamos“, – kalbėjo A. Svitojus. Jis papasakojo, kaip tokio pobūdžio problemos sprendžiamos kitose ES valstybėse, ir paprašė, kad šilutiškiai pasvarstytų apie ES skiriamų tiesioginių išmokų (TI) paskirstymą Lietuvoje. Briuselis Lietuvai skiria pinigus bendrame voke, o lietuviai patys turi surasti jiems tinkamiausią būdą, kaip skirtą paramą pasidalinti.
„Kai kurios valstybės daugiau tiesioginių išmokų moka už pirmuosius 30 ir net 50 hektarų. Lietuvoje sunkiai susitarėme daugiau mokėti už pirmuosius 30 ha. Stambieji ūkininkai tokiam pasiūlymui priešinosi, nors santykinai jie prarasdavo labai nedaug lėšų, o smulkesnieji ūkiai paramą pajausdavo. Kitas svarbus klausimas - kokią maksimalią TI sumą gali gauti vienas ūkis - ES šalyse pasirenkama nuo 60 iki 150 tūkst. eurų per metus“, - sakė A. Svitojus, o šilutiškiai savo nuomonę balsuodami pateikė susitikimo pabaigoje.
ŽŪR vicepirmininkas bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas V. Buivydas priminė, kad anksčiau jaunieji ūkininkai galėdavo gauti ES paramą tik turėdami ne mažiau kaip 40 ha ūkį. „O argi jaunas žmogus gali turėti tiek žemės? Įkūrėme organizaciją, ilgai valdžiai įrodinėjome, įkyriai reikalavome ir savo tikslą pasiekėme. Absurdiško reikalavimo neliko“, - sakė V. Buivydas. Jis kritikavo kai kurių valstybės vadovų pasitenkinimą, kad Lietuva yra viena iš ES grūdų eksporto lyderių. Nedidelė valstybė, tačiau aplenkia net gerokai didesnes.
„Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos žemės ūkis dirba neefektyviai. Pavyzdžiui, olandai iš hektaro uždirba 13-14 kartų daugiau nei mes. Ir ministerija mus vis ragina dirbti efektyviau. Tačiau tuo pat metu valstybė sudarė palankias sąlygas grūdų augintojams, nors akivaizdu, kad žaliavos eksportas yra valstybei nenaudingas. Mano nuomone, protingai elgiasi šalys, kurios daugiau paramos skiria žemės ūkio šakoms, sukuriančioms daugiau pridėtinės vertės“, - kalbėjo V. Buivydas. Jis taip pat kritikavo ir ydingą ES paramos skyrimo tvarką, kai didžioji paramos dalis atitenka tik stambiesiems ūkiams.
„Štai Briuselyje vyko dvi Lietuvos ūkininkų protesto akcijos. Daug kas sakė, kad abiejose akcijose dalyvavusių ūkininkų tikslai buvo vienodi. Nevienodi. Nuomonės sutapo tik dėl to, kad ES turėtų padidinti tiesiogines išmokas, tačiau nuomonės kategoriškai skyrėsi dėl to, kaip šias lėšas paskirstyti Lietuvoje – ŽŪR siūlė daugiau europinės paramos skirti remiant smulkiuosius bei vidutinius ūkius ir taip stabdyti kaimų nykimą, o Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija siūlė daugiau remti turtinguosius, stambiuosius ūkius, kurie ir iki šiol gaudavo didžiausią ES paramos dalį“, - aiškino V. Buivydas.
„Mes tylime, o žemės ūkio bendrovės ir stambieji ūkininkai viešai ir garsiai valdžiai patarinėja mažiau paramos skirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, esą mes pinigus tik pravalgome. Tačiau LAEI pateikti duomenys rodo, kad yra kitaip“, - susitikime sakė Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė J. Tamavičienė.
Pasak Šilutės rajono savivaldybės mero V. Laurinaičio, šios savivaldybės geografinė padėtis palanki plėtoti kai kurias žemės ūkio šakas. Žinoma, ir čia yra visai šaliai būdingų problemų, pavyzdžiui, - žemos pieno supirkimo kainos, tačiau apskritai žemės ūkio padėtis - santykinai viena iš geresnių šalyje ir žemės ūkio indėlis į rajono biudžetą - svaresnis nei kituose Lietuvos rajonuose.
LAEI direktorė Rasa Melnikienė pateikė konkrečius duomenis ir pažvelgė atidžiau į Šilutės rajoną. Pagal išmokas jis yra tarp pirmaujančių šalyje. Gera demografinė padėtis, tiesa, yra mažiau nei vidutiniškai šalyje jaunųjų ūkininkų. Pagal savo užaugintos produkcijos perdirbimą šilutiškiai yra tarp lyderių. R. Melnikienė šilutiškiams patarė labiau domėtis kaimo turizmo plėtra.
Pasak LAEI direktorės, 3 proc. ūkių Lietuvoje valdo net apie 50 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės, o vidutinis ūkis pasiekė 19 ha, tačiau apie 90 proc. ūkių turi iki 30 ha žemės.
„Mūsų tyrimai rodo, kad po to, kai buvo padidinta TI iki 30 ha ūkiams, savo pajamas padidino ūkiai, turintys iki 60 ha. Labai gerai, juk to ir siekėme. Juo labiau, kad Lietuvos stambieji ūkiai negali dejuoti - ES rinkoje jie stiprūs bei konkurencingi“, - sakė R. Melnikienė.
ŽŪR pranešime teigiama, kad susitikimo pabaigoje Šilutės ūkininkai nusprendė artimiausiu laiku įkurti ūkininkų organizaciją, kuri gintų jų interesus. Nutarta aktyviau talkinti Žemės ūkio rūmų organizatorei savivaldai Šilutės rajone B. Gustienei.
