„Baltarusija nėra reikšminga eksporto rinka lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams, kadangi didžiąją dalį eksportuojamų produktų sudaro reeksportas“, – komentare BNS teigė ministerija.
Jos duomenimis, pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Baltarusiją siekė 162,1 mln. eurų. Eksporto struktūroje pagal šalis Baltarusija buvo 12 vietoje iš 154 eksporto partnerių, tačiau tik 10,5 proc. (17 mln. eurų) į Baltarusiją eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.
2020 metais daugiausia eksportuota salyklinio alaus – 11,4 proc. visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. Sūriai ir varškė sudarė 9,9 proc., paukštiena taip pat panašiai. Lietuviškų sūrių ir varškės į Baltarusiją eksportuojama už 2 mln. eurų, paukštienos – už 2 mln. eurų, salyklinio alaus – už 2,4 mln. eurų.
„Pastaruosius dvejus metus žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Baltarusiją mažėjo, todėl galima daryti prielaidą, kad eksportuotojai po truputį patys orientuojasi į tas rinkas, kurios yra labiau prognozuojamos ir ekonomiškai stipresnės“, – teigė ministerija.
Anot jos, pieno ir mėsos pramonė tiesioginių verslo ryšių su Baltarusija neturi, tačiau, jei būtų įvestos sankcijos prekių tranzitui į Kazachstaną, Uzbekistaną ir kitas šalis, į kurias vežama produkcija per Baltarusiją, išaugtų sąnaudos transportui.
Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas.
Draudžiamų importuoti prekių sąraše, sudarytame iš 18 punktų, minima galvijų mėsa, kiauliena ir pieno produktai, išskyrus specializuotus produktus be laktozės. Taip pat bus draudžiama įvežti vaisius ir riešutus, dešras, konditerijos gaminius, daržoves.
Embargas galios šešis mėnesius.
Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga praėjusį ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems Vyriausybės veikėjams ir juridiniams asmenims už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“.
Uždrausdamas importuoti maisto produktus iš Vakarų šalių, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pasekė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pavyzdžiu. 2014 metais Maskva uždraudė importuoti Vakarų šalyse pagamintą sūrį, mėsą ir kitus produktus, reaguodama į sankcijas, paskelbtas jai už Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte.