aA
Formaliojo vertinimo suvestiniai rezultatai atskleidė svarų Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkų indėlį į tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pagal taškus, tenkančius vienam institucijos mokslininkų visos darbo dienos atitikmeniui, žemės ūkio mokslų srityje pirmauja tarp beveik pusšimčio vertintų įstaigų, o technologijos mokslų srityje užima trečiąją vietą tarp šalies universitetų.
Miškas
Miškas
© Shutterstock

Prie tokių išvadų priėjo Lietuvos mokslo taryba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atlikusi šalies universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 metų mokslinės veiklos kasmetį vertinimą. Iš viso vertinta netoli 50 įstaigų.

Pasak VDU pranešimo, vienas produktyviausių akademijos mokslininkų yra miškotyros genetikos srityje pastarąjį dešimtmetį dirbantis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Darius Danusevičius. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose aktyviai dirbantis mokslininkas pasakoja, kad, palyginti su medicina, veterinarija bei agronomija, į miškotyros sritį genetikos mokslas įžengė gerokai vėliau, ir medžių genomo tyrimai visame pasaulyje proveržį išgyvena tik pastaruoju laiku. Šį proveržį labiausiai skatina dėl klimato kaitos kylantys pavojai miškams.

„Miškų nykimo problema dėl žalingų aplinkos veiksnių ir klimato kaitos ypač aktuali Pietų Europos šalims. Todėl, koordinuojant Prancūzijos mokslininkų grupei, drauge su Ispanijos, Italijos, taip pat Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos kolegomis ketverius metus dirbome ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „HORIZON 2020“ projekte „Miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo optimizavimas ir tvarus naudojimas Europoje“ (Optimising the management and sustainable use of forest genetic resources in Europe)“, – sakė mokslininkas, atkreipęs dėmesį ir į įgyvendinamą analogišką nacionalinį projektą, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

ELTA yra skelbusi, kad mokslininkai tiria mūsų šalies genetinį miškų atsparumą aplinkos stresoriams.

„Mums ypač rūpi dvi medžių rūšys – tai liepos ir klevai. Mūsų tikslas – atrasti reliktines, prieš 5–6 tūkst. metų augusias liepos ir klevo populiacijas, taip pat išsiaiškinti, kiek žmogus paveikė šių medžių genomą, kadangi į senuosius dvarų parkus šių medžių sodinukai veikiausiai buvo įsivežami iš užsienio“, – pasakojo D. Danusevičius, tarp atliktų darbų minintis ir Aplinkos ministerijos užsakymu su kolegomis įgyvendintus įvairius projektus. Jo teigimu, tik laiko stygius neleidžia nuosekliai atsidėti dar vienai ypatingai sričiai – istorikams svarbiems reliktinių medinių daiktų medienos kilmės tyrimams.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė sako: „Žemės ūkio mokslų srityje esame patys produktyviausi, trečius metus lenkiame kitas žemės ūkio mokslų srityje dirbančias institucijas. Technologijos mokslo srityje šiais metais pirmauja Vilniaus universitetas, antroje vietoje – Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizikinių ir technologijos mokslų centras, nuo kurio atsiliekame nežymiu taškų skirtumu.

Tačiau tarp universitetų technologijos mokslų srities mokslininkų produktyvumu esame lyderiai ir – jau ne pirmus metus, kas įrodo mūsų mokslininkų įdirbį šioje srityje.

Esame vienintelė mokslo institucija, kurioje verslas ir valdžios institucijos gali gauti mokslo žiniomis grįstus atsakymus į kompleksinius žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros vystymosi procese iškylančius klausimus – pradedant technologine pažanga ir baigiant naujų verslo modelių kūrimu“.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekybiniu požiūriu VDU ŽŪA neturi galimybių pateikti tiek pat mokslinės produkcijos kaip didžiosios šalies mokslo įstaigos, nes žmogiškieji akademijos ištekliai santykinai nėra dideli. Aktyviai dirba tarpsritinės ir tarpkryptinės mokslininkų komandos, kurių tyrimų laukas aprėpia agronomijos, ekologijos ir aplinkotyros, mechanikos bei aplinkos inžinerijos, miškotyros, ekonomikos, vadybos ir kitų mokslinių krypčių mokslinius tyrimus. VDU mokslininkai prisideda prie žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros politikos formavimo ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, pabrėžiama pranešime.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Parama kokybiškiems maisto produktams gaminti (2)

Visą kovo mėnesį bus priimamos paraiškos pagalbai pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir...

Didieji Lietuvos paukštynai neatlaikė: žada nutraukti sutartis su ūkininkais, uždaryti perdirbimo įmonę papildyta ŽŪM komentaru (287)

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, kaip teigia, informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka...

Parduotuvių lentynose – pirmieji trumpavaisiai lietuviški agurkai: kaina kol kas įkandama ne visiems (69)

Prekybos tinklų lentynose pasirodė lietuviški trumpavaisiai agurkai . Jų galima užsisakyti ir...

Koks būna ūkio kelias iki tarptautinio sertifikato ir ką jis duoda (7)

Raseinių rajone esančiam Plikių kaimui jau aštuonerius metus netrūksta šviežių salotų, nes...

Australijoj išgelbėta nė karto nekirpta laukinė avis (7)

Viename Australijos miške atsitiktinai aptikta pasiligojusi laukinė avis. Gelbėtojai jai davė...

Top naujienos

Po įvykių Vilniaus centre esančiame viešbutyje – policijos tyrimas: tiesą atskleidė vaizdo įrašai (38)

Vieno Vilniaus centre esančio ir klientų vertinamo viešbučio vadovybė buvo priversta kreiptis...

Magistralės padalintą dešimties namų kaimą sujungs tunelis už 2 mln. eurų (142)

Elektrėnų savivaldybėje prie magistralinio kelio A1 esantis Strošiūnų kaimas sulauks...

Nausėda po EVT posėdžio: naujas vakcinos tiekimo grafikas leis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. gyventojų (25)

Nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc....

Pagaliau prie starto linijos stoja nuo COVID-19 skiepytis vengusios valstybės (1)

Stovėjusios nuošalyje, kol JAV ir Europa stačia galva puolė skiepytis nuo „Covid-19“, Azijos...

Sustingusią Europos ekonomiką pažadins nerimas dėl kainų: ar verslai jas didins (3)

Į vartotoją orientuotų Europos bendrovių laukia svarbus pasirinkimas, pandemijai pasibaigus: ar...

Toma Miknevičienė | D+

Kitokį vaiką auginanti mama: turiu kovoti ir dėl to, kad mano vaiko nenufilmuotų „TikTokui“ (3)

Kai į rankas įduoda kortelę su tavo vaiko nuotrauka ir vardu, o ten įrašyta, kad jam nustatyta...

Lietuvė kasdien dirba apsupta įtakingų klientų ir prabangos prekių: ir šiame darbe klientas visada teisus (3)

Londone gyvenanti stilistė Milda Čergelytė – vienas iš mūsų vietinių, lietuviškų, mados...

Pasidalijo nuotolinio darbo išradimais: kaip išlaikyti komandos dvasią ir motyvaciją (11)

Komandinė dvasia – itin svarbus dalykas ne tik sporte, bet ir versle . Trijų Lietuvoje...

Edita Rouge | D+

Sukrečianti alkoholikės išpažintis: save girdydavau per prievartą, kad tik kiek geriau pasijausčiau II dalis

Tęsiame pokalbį su Nijole apie alkoholizmą. Pirmoje dalyje buvo rašoma apie tai, kaip atskirti...

COVID-19 ėminius tiriančių Kauno klinikų direktorius: randame visokių egzotiškų atmainų (53)

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranėšė, kad Lietuvoje nustatyta 11 naujų...