Šiuo memorandumu ministrai susitaria dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos, rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginio plano kontekste, rašoma pranešime.
„Europos Audito Rūmai savo išvadose teigia, kad dauguma Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių nepasiekia savo tikslų. Mažėjant bendram finansavimui, o aplinkosauginėms ambicijoms didėjant, ypač svarbu, kad būsimos priemonės būtų efektyvios ir kuo labiau prisidėtų prie biologinės įvairovės, ekosistemų bei kraštovaizdžio išsaugojimo ir atkūrimo tikslų. Vertinu Aplinkos ministerijos pagalbą kaip savalaikę ir labai svarbią siekiant bendrų tikslų“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.
Aplinkos ministro S. Gentvilo žodžiais, žemės ūkio sektoriaus dalyviai yra svarbūs partneriai keliant ambicingus Europos Žaliojo kurso ir biologinės įvairovės strategijos tikslus gamtinėms vertybėms agrariniame kraštovaizdyje išsaugoti.
„Stengsimės, kad Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų kompetencijos sudarytų sąlygas pasiūlyti ūkininkams patrauklių ir kartu veiksmingų priemonių, padėsiančių išsaugoti biologinę įvairovę, natūralias buveines ir mums įprastą kraštovaizdį“, – teigia S. Gentvilas.
Tokią partnerystę aplinkos bei klimato klausimais su kompetentingomis valdžios institucijomis skatina ir ES teisės aktai.
Šiuo geros valios memorandumu, anot ministro K. Navicko, pirmiausia siekiama užtikrinti, jog į rengiamą Strateginį planą būtų įtrauktos efektyviausios agrarinės aplinkosaugos priemonės. Tikimasi, jog pasitelkus Aplinkos ministerijos turimas gyvosios gamtos apsaugos kompetencijas ir patirtį, naujuoju BŽŪP finansiniu periodu planuojamos priemonės bus dar palankesnės gamtai bei labiau skatins ūkininkus tvariai ūkininkauti.
Memorandume numatoma, jog Aplinkos ministerijai teks iniciatyva parengti šio Strateginio plano kompensacinių ir ne pelno siekiančių priemonių sąrašą ir rekomendacijas bei pagrindines priemonių sąlygas biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių bei kraštovaizdžio išsaugojimo srityse. Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvaus šiame procese.
Iš ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atstovų bus sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė. Šios grupės parengtą medžiagą Žemės ūkio ministerija panaudos rengdama Strateginio plano priemonių aprašus.
Šiuo metu rengiamas Strateginis planas prisidės prie Europos Žaliojo kurso žemės ūkyje tikslų siekio. Numatoma, jog naujuoju BŽŪP laikotarpiu valstybės narės privalės ne mažiau kaip 30 proc. kaimo plėtros lėšų skirti agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėms ir ne mažiau kaip 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų – ekologinėms schemoms. Strateginis planas turi būti pateiktas Europos Komisijai iki šių metų pabaigos.
