Trečiadienį po Pieno tarybos susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje ministras Navickas žurnalistams tikino, kad ieškos sprendimų, kaip sumažinti kainų šokinėjimo riziką. Taip pat, kad atsirastų daugiau teisingumo skaičiuojant kainą ir priedus.
„Situacija nemaloni ir gąsdinanti. Visos pusės supranta, kad esame susiję. Neatėjo tik prekybininkų atstovas. Jei ūkininkai nematys perspektyvos, turėsime rimtų problemų. Siekis, kad ūkininkai turėtų didesnes derybines galias. Jei sumažės gamybos apimtys, nukentės ne tik gamintojai, bet ir perdirbėjai“, – teigė ministras.
Navickas sakė, kad tarybai pateiktas ir turėtų būti svarstomas pasiūlymas nustatant pieno kainą įtraukti papildomą produkcijos kainų pokyčio dedamąją.
„Yra pasiūlymas apsvarstyti, kai vyksta kainos pokytis, turėti dvi dedamąsias, ne tik žaliavinio pieno kainas, kurias diktuoja pasaulinės rinkos. (...) Kita (kainos dedamoji – ELTA) galėtų būti produkcijos kainų, pagamintos produkcijos kainų pokytis“, – kalbėjo K. Navickas.
Jis teigė, kad toliau bus siekiama užtikrinti didesnį rinkų stabilumą ir lengviau suvaldyti rizikas pieno sektoriuje.
„Stipriai esame veikiami regione, kaimyninių šalių. Nematant perspektyvos, ypatingai jei ūkininkai nematys perspektyvos, netolimoje ateityje turėsime labai blogas pasekmes“, – sakė K. Navickas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės, laikančios 1200 melžiamų karvių ir per parą gaminančios 37 t pieno, vadovas Petras Puskunigis komentavo, kad buvo pasiūlytos priemonės, kurios galbūt padėtų pristabdyti sektoriaus žlugimą, mat paskutiniais metais jis ypač sparčiai nyksta.
„Eksporto kainos pradėjo kristi rugsėjį, buvome priversti mažinti kainą. Tai nusikėlė ant žemdirbių pečių. Tikimės ši krizė bus trumpa. Prekybos tinkluose produktų kainos pasikeis po kelių mėnesių. Pavyzdžiui, iš brangaus pieno pagaminti sūriai bus parduodami po pusės metų ar metų. 1 ct už pieno kilogramą Lietuvoje tai 14 mln. Eurų per metus“, – žurnalistams kalbėjo pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.
„Savo nelaimei turiu karvių. Prieš 4 mėn. vidutinė pieno kaina buvo 44,6 ct., dabar vargu, ar sieks 26 ct. Gamintojai svertų derybose su perdirbėjais neturi“, – teigė LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas.
Kalbama ir apie rinkimus, ir apie nuostolius
Daugiau nei trečdaliu per keletą mėnesių kritusios supirkimo kainos apnuogino ne vieną problemą – ūkininkai pradėjo grasinti protesto akcijos – tai nuskambėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstiniame posėdyje. Politikai neoficialiuose pokalbiuose įvardija dar vieną tokio paaštrėjimo priežastį – prasidėjo rinkiminė kampanija į vietos savivaldybes, kurioje dalyvauja nemažai ūkininkų lyderių ir šiems konfliktas dėl pieno supirkimo kainų gera proga tapti matomais viešoje erdvėje. Iš kitos pusės, netgi stambieji gamintojai pripažįsta, kad kainų kritimas didelis ir jei jis tęsis, bus pereita į nuostolingo darbo zoną. Kol kas dideli ūkiai dirba su nedideliu pelnu.
Tačiau, nors Lietuvos pieno gamintojų tarybos valdybos narys Jonas Vilionis reikalauja, kad perdirbėjai pasidalintų pernykščiu pelnu ir taip gelbėtų ūkius, arba žemdirbius paremtų valstybė, pačių ūkininkų metai pernai buvo geriausi istorijoje.
Pieno ūkiai Lietuvoje 2022 metais dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų uždirbo rekordines pajamas – 684,56 mln. eurų, arba 52,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais duomenimis, pernai Lietuvoje supirkta 1345,6 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais.
2022 metais vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 507,7 euro už toną, kai 2021-aisiais metinis vidurkis sudarė 335,9 euro už toną.
Vidutinis pieninių karvių skaičius viename pieną parduodančiame ūkyje minimu laikotarpiu išaugo nuo 12,8 iki 14,6 karvių.
2022 metais prekinių pieno ūkių skaičius sumažėjo 11,2 proc. iki 14,3 tūkst. Juose laikomų karvių skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 208,6 tūkst. – 0,8 proc. daugiau nei metais anksčiau.
„Lietuvoje pieno kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių. Mus labiausiai neramina tai, kad prieš porą metų susitarėme, kad reikia būtinai investuoti į pieno gamybos ūkius, jų modernizavimą, kad žaliavinio pieno trūksta (…) ir staiga – dėl tikrai simboliško perteklinio pieno atsiradimo – yra tokie dideli kainų svyravimai“, – trečiadienį LRT radijui sakė K. Navickas (tai citavo ELTA).
Vis dėlto ūkininkų atstovai tikina, kad pieno Lietuvoje nepakanka, didelė dalis eksportuojama, tad daug reikia atsivežti iš kitų šalių.
Pieno perdirbimo įmonių profesinės sąjungos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis savo ruožtu teigė, kad pieno pertekliaus rinkoje nebuvo. Pasak pienininkų atstovo, 30 proc. reikiamo pieno kiekio reikia importuoti iš Latvijos ir Estijos.
Prabėgus beveik keturiems mėnesiams nuo kainų mažinimo trečdaliu, tai atsirito ir iki prekybos tinklų. Šią savaitę buvo pranešta, kad „Iki“ mažinai kai kurias pieno produktų kainas 2-6 proc., „Norfa“ tikino tą padariusi prieš porą savaičių.
Pieno perdirbėjai pieno supirkimo kainų pokyčių ateityje nekomentuoja – kalbėti apie tai draudžia Konkurencijos įstatymas.
„Kaip galima pakomentuoti 2-6 proc. kainų sumažinimą, kai pieno produktai brango 50-70 proc.? Taip, suprantama, kad pienininkai turi realizacijos iššūkių, nes krenta vartojimas ir pamažu mažina savo kainininką, bet tokie tinklo pareiškimai ir pateikimas to, kaip reikšmingo įvykio, yra keistas.
Net, nežiūrint į pieno produktų infliaciją, kai atvežti iš Lenkijos produktai kainuoja dešimtimis procentų pigiau, tai irgi kelia nuostabą. Ne kartą sakėme, kad tinklai turi skelbti savo visas pardavimo kainas, kad pirkėjas galėtų su kitais pasilyginti, kiek yra tas „Mažiname!“.
Dabar kieno tai sąskaita įvyks. Manau, kad kaip mažinimas bus permetamas į silpniausią tiekimo grandies dalyvį – smulkųjį ūkininką, nes taip jau įprasta, deja“, – dėsto Petras Čepkauskas, kainų lyginimo įmonės „Pricer LT“.
Pasak P. Čepkausko, pats keisčiausias dalykas, kad Lenkijos gamintojai iš brangesnio pieno sugeba pagaminti pigesnį produktą. Ypatingai įdomus klausimas, nes jei „gobšieji“ prekybininkai pardavinėja lenkiškus produktus pigiau nei lietuviškus, tai gal jiems Lenkijos gamintojai už dyką atiduoda?
