Kitas klausimas, kurio planuoja imtis Vyriausybė, tai trąšų brangimas. Nuo rudens jų kaina pašoko keletą kartą. Azotinės trąšos jau kainuoja daugiau kaip tūkstantį eurų už toną. To šalies istorijoje nėra buvę. Bus aiškinamasi, ar tai natūralus procesas, ar yra ir piktnaudžiavimų.

Žemės ūkio ministerija kol kas neskuba atsisakyti žaliojo kurso, pagal kurį augalininkystės ūkiams atsiranda gana daug suvaržymų.

„Dabar atliekam skaičiavimus, kokia trąšų brangimo kilmė. Nors iki šiol trąšos brango dėl to, kad brango dujos, dabartinis šuolis greičiausiai susijęs su siekiu gauti didžiausią galimą pelną. Degalų tema gerokai platesnė, nes liečia ir kitus sektorius. Vienas iš būdų, kaip išeiti iš krizės, didinti ūkių efektyvumą. Atliekam vertinimą, kurios ekstensyvinančios priemonės galėtų būti atšauktos“, – sako I. Jankauskas.

Kitas darbas, kuriuo užsiima Vyriausybė – analizuojama maisto gamybos grandinė ir siekiama nustatyti, į kurias grandinės vietas intervencija būtų efektyviausia.

„Deja, tiekimo grandinės pabaigoje – prekybininkai. Yra rizikos, kad be aiškaus susitarimo visos intervencijos žemesnėse grandinės dalyse nepasiektų norimo rezultato“, – pastebi patarėjas.

Kalbant apie ekstensyvias ūkininkavimo priemones, pasak I. Jankausko, kol kas viskas diskusijų stadijoje, bet tai būtų susiję su dar šiais metais galiojančiais žalinimo reikalavimais, tokiais, kaip pūdymas, pesticidų draudimas žalinimui auginamuose baltyminių augalų plotuose ir pan.

Javų plotus norėtų plėsti ir ūkininkai.

„Reikėtų atsisakyti dalies ribojimų, kurie mažina mažina gamybą. Vien žole gyvi nebūsim. Pavyzdžiui, 4 proc. dirvų palikti pūdymo, padidinti apsauginiai atstumai nuo griovių. Baigti keistas reformas, keisti žemėtvarkos valdymą, didinti mokslo darbą. Išauginti kvalifikuotą biurokratą reikia daugelio metų. Iš valdžios pusės nematome jokios strategijos“, – sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius ir sako, kad jei toliau tęsime tokia dvasia, tai gali būti, kad tiesiog trūks maisto.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas skubiai keisti planų nežada, tačiau sako, jog pokalbiai apie pokyčius ES vyksta:

„Nepriklausomai nuo šiuo metu susiklosčiusios situacijos, ūkininkams šiais metais pievų atkurti nereikia – su Europos Komisija sutarėme dėl mums palankesnio referencinių dydžių skaičiavimo.
Dėl galimybės suarti daugiau pievų: įsipareigojimas pagal ES teisės aktus išlaikyti referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus niekur nedingo ir visos šalys narės privalo jų laikytis, o sumažinus pievų plotus labiau, negu leidžiama, grėstų sankcijos. Tačiau padėtis galėtų keistis, jei ES lygiu reglamentavimas būtų peržiūrėtas.

Pirmadienį kaip tik vyks Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Yra aktualių pasiūlymų atlaisvinti kai kuriuos Žaliojo kurso reikalavimus, pavyzdžiui, tuos vadinamus iš gamybos išimamus 4 proc. naudmenų plotus keisti ankštinių kultūrų, kurios yra tinkamos pašarams, auginimu, bet tam taip pat reikia pasiruošti.

Svarbu, kad nauji Žaliojo kurso reikalavimai pradės galioti tik nuo 2023 metų, o šiandien sėjame pagal esamą Reglamentą ir didžioji dalis javų jau pasėta praėjusį rudenį.

Lietuvoje 60 proc. užaugintų grūdų eksportuojama, todėl dėl jų trūkumo neturėtume nuogąstauti.
O kalbant apie pasaulines rinkas, nerimas iš tikrųjų pagrįstas, nes Ukraina ir Rusija yra du labai dideli grūdų augintojai pasauliniu mastu. Natūralu, kad ekonomiškai silpnesnės šalys patirs spaudimą dėl kainų ir ribotų galimybių įsigyti maisto produktų. Bet šie klausimai, manau, bus sprendžiami visos ES mastu.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)