Paskutinį kartą vasario pabaigoje nesutarta dėl baudų už nesąžiningą prekybą.

Numatoma, kad priėmus įstatymų projektus pagerės konkurencinės sąlygos, bus daugiau skaidrumo, sustiprės tiekėjų apsauga, jie galės geriau prognozuoti pinigų srautus ir planuoti investicijas.

Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą.

ŽŪM teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp tiekėjų ir pirkėjų. Didesni prekybininkai nustato jiems naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų.

Pritarus Vyriausybei, šiuos pakeitimus dar turėtų svarstyti Seimas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)