Biologinės įvairovės gausinimui išskirtose Europinės svarbos natūraliose buveinėse bus ribojamas ūkininkavimas. Tai – dar vienas pagalys į privačių miškų savininkų ratus, nes kompensacijos mechanizmas už patirsiamus nuostolius dar nėra numatytas, o draudimais vykdyti ūkinę veiklą jau mosuojama, rašom pranešime.
Skubos priežastis – noras įsiteikti?
Matydami, kaip gamtosaugininkai ir Aplinkos ministerijos valdininkai karštligiškai skuba įsteigti kuo daugiau Europinės svarbos buveinių bei apriboti jose bet kokią ūkinę veiklą, privačių miškų savininkai pagrįstai klausia, ar tokia skuba nėra vien tik noras įsiteikti Europos Komisijai (EK), kuriai pačios Europinės svarbos natūralių buveinių steigimo procedūros išties nerūpi. Mūsų valdininkai sugalvojo gan paprastą schemą pagausinti Europinių buveinių apimtis. Jos siūlomos aplinkosaugininkų, vėliau tvirtinamos ministro įsakymu, o EK pareigūnai per daug nesigilindami visa tai įformina privalomu aprašu.
Visas šis Europinių buveinių įteisinimo procesas būtų buvęs sklandus, jei jos būtų prilygintos saugomoms teritorijoms pagal įprastines teritorijų planavimo procedūras ir bet kurie veiksmai būtų suderinti su savininkais. Tuo pačiu tos teritorijos būtų tapusios integraliomis draustinių ar nacionalinių parkų dalimis.
ES direktyva išsaugoti biologinę įvairovę bei pagerinti sąlygas saugomoms rūšims priimta dar 1992 metais. Iš karto Lietuvoje 2011–2014 metais buvo atlikta inventorizacija ir išskirtos vietos Europinės svarbos natūralioms buveinėms. Ar šią inventorizaciją atlikę asmenys prieš išskirdami vietas buveinėms išties pasvėrė visus už ir prieš?
Atsakymo į klausimą ilgai ieškoti nereikia – paaiškėjo, kad dauguma buveinių buvo išskirtos ne jau saugomose teritorijose, o kaip tik ūkiniuose miškuose, kuriuose buvo vykdoma veikla, tuo apribojant ir privačių, ir valstybinių miškininkų veiklą. Taip nutikus, kilo klausimų dėl ekspertų kompentecijos ir pačios metodikos, kuria remiantis buvo išskiriamos šios buveinės – kyla įtarimų, kad buvo stengiamasi išskirti kuo daugiau tokių buveinių, nelabai įsivaizduojant kas bus ateityje.
Miškų institutas jau po šios inventorizacijos, 2015 metais, Kaišiadorių miškų urėdijos užsakymu atliko Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje inventorizuotų natūralių Vakarų taigos tipo buveinių vertinimą. Per tyrimą paaiškėjo, visi 27 medynai, kurie buvo inventorizuoti kaip Vakarų taigos tipo natūralios buveinės, neatitiko šių buveinių inventorizavimo reikalavimų. Be to, vertinant Lietuvoje 4 naudotus kriterijus, kurie nustatyti EB buveinių inventorizacijos vadove, nustatyta, kad naudoti kriterijai akivaizdžiai nesutampa.
Po tyrimo kilo klausimas, ar panaši padėtis nėra ir kitose Europinėms buveinėms išskirtose teritorijose. Atsakymą į šį klausimą galima gauti tik atlikus naują inventorizaciją. Bet to niekas nesiryš daryti. Būtų galima bent jau atlikti dalinę inventorizaciją ir pažiūrėti, ar taikomus kriterijus atitinka bent jau ūkiniuose miškuose išskirtos Europinės svarbos natūralioms buveinės.
Buveinės – tik dalis ES strategijos
Būtų racionaliau, jei Europinės buveinės būtų labiau koncentruotos, nes dabar joms skirti plotai yra labai nedideli, fragmentiškai išmėtyti įvairiuose miškuose, nors pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, minimalus buveinių plotas, priklausomai nuo buveinės tipo, yra žymiai didesnis. Pavyzdžiui, Vakarų taigos buveinės minimalus plotas – 50 ha, todėl tokio ploto buveinė iš principo galima tik saugomose teritorijose, bet yra išskirta daug žymiai mažesnių plotų ūkiniuose miškuose. Todėl, pirma – yra sunkiau ūkininkauti su buveinėmis besiribojančiuose miškuose, o antra – kai šalia buveinės vyksta ūkinė veikla, yra sunkiau ką nors ir ten saugoti.
Europinės svarbos buveinės yra Europos Sąjungos strategijos gamtosaugos srities viena iš dalių – ateityje dešimt procentų teritorijos kiekvienoje valstybėje turėtų būti griežtai saugoma. Jau dabar kyla diskusijos, kaip reikėtų suprasti terminą „griežtai saugoma“. Vienų nuomone, ta teritorija turėtų būti rezervatiniai miškai, t.y. visa žmogaus veikla neleistina, bei apribotas lankymasis miškuose. Šiuo metu Lietuvoje turime 1,2 procentus rezervacinių miškų nuo visų miškų ploto.
Mūsų nuomone, tai – neturėtų būti rezervatiniai miškai. Buveinės turėtų būti labiau panašios į dabartinius draustinius. Taip būtu sukuriamos geresnės sąlygos bioįvairovės saugojimui ir žmonės galėtų laisviau lankytis miškuose, bei susipažinti su juose esančiomis vertybėmis.
Vykstant šioms diskusijoms ruošiamasi keisti Miškų, saugomų teritorijų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymus. Įstatymų pakeitimuose turėtų būti įtvirtintos ES direktyvos. Bet vėl kyla klausimas, kaip mes tai suprantame ir ką mes ten įteisinsime. Ar nueisime lengviausiu keliu – nieko per daug nesvarstydami į įstatymus inkorporuosime ES direktyvas ir pristeigsime teritorijų nelabai žinodami, ką mes jose saugosime, ar išties saugosime tai, ką tikrai reikia saugoti?
Vykdant ES direktyvas, Lietuvos miškų savininkai buvo pakabinti tarp dangaus ir žemės. Buveinėms išskirtose teritorijose ką nors investuoti savininkams yra neracionalu. Apie kompensacijas šiek tiek užsimenama, bet nežinia, ar joms bus rasta lėšų. Tikėtina, kad kompensacijos bet kuriuo atveju bus mažesnės už naudą, kurią miškų savininkai galėtų gauti ūkininkaudami šiose teritorijose.
Nesame nusistatę prieš buveinių steigimą, jei jos yra išskirtos teisingai, laikantis kriterijų. Tai, ką turime saugoti, mes privalome saugoti ir tam niekas neprieštarauja. Jei buveinės buvo įsteigtos privačiuose miškuose, už tai miškų savininkams turėtų būti atlyginama. O jei buveinės buvo išskirtos nesilaikant vadovo kriterijų, kaip parodė mūsų tyrimas, tai reiškia, kad valstybei mokant kompensacijas už jas, pinigai bus išmesti į balą, nes ten nėra tikra Europinės svarbos natūrali buveinė. Beje, apie visų saugomų teritorijų peržiūros būtinumą jau užsimena ir Aplinkos ministerijos valdininkai.
