aA
Lietuvoje tradiciškai pelningiausios ir populiariausios trys uogos: braškės, avietės ir šilauogės, tačiau bent dviejų iš šių kultūrų braškių ir šilauogų rinkoje perteklius ir augintojai jau susiduria su problemomis.
Vaikas skina braškes
Vaikas skina braškes
© Shutterstock

Apie tai kalbėta laidoje Delfi 11.

„Mes, ūkininkai, matome, kad šiemet buvo mažiau įvežtinių uogų iš Graikijos, Ispanijos, Lenkijos. Derlius buvo geras, tačiau ir pats asmeniškai susidūriau su tuo, kad žmonės perka prastai. Tačiau kai leidome patiems laukuose skinti uogas už dvigubai mažesnę kainą, susidomėjimas buvo didžiulis. Manau, žmonių perkamoji galia sumažėjo“, – sako Vidas Juodsnukis, braškių ir šilauogių augintojas ir sako, kad perkamosios galios kritimą rodo ūkininkai patyrė Vilniaus ir Kauno turguose.
V. Juodsnukio duomenimis, braškynų plotai šiemet sumažės per pusę.

Tautvydas Gurskas
Tautvydas Gurskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tautvydas Gurskas prieštarauja kolegai ir sako, kad realizacijos sunkumai atskiro regiono problemos. Kai kurie ūkiai net sako, kad derliaus galėtų parduoti daugiau. Išimtis šilauogės, kurių kaina krito, nes derlius buvo milžiniškas. Asociacijos vadovas įvardina ir tris pagrindines pelningiausias lietuviškas uogas, kurios auginamos masiškai: braškės, avietės, šilauogės.

Tačiau asociacijos vadovas įvardiną ir chronišką bėdą, kuri mus kamuoja jau seniai – nesugebame susijungti ir rinkai patiekti didesnį derliaus kiekį, kuriam pirkėjų būtų, nes pavieniui esam nepajėgūs užsiimti eksportu ir aptarnauti prekybos tinklų.

„Šiųmetinis šilauogių kainos kritimas normalus ir ji dar kris, nors jau atrodo, kad pasiekė dugną. Tiesiog šilauogynų prisodinta labai daug ir jie sodinami toliau. Žmonės neprotingai investuoja negalvodami, kur dės derlių. Tuo labiau, kad ši uoga nenaudojama perdirbimui, nešaldoma, ji valgoma tik šviežia. Tai jos esminis skirtumas nuo braškių ar serbentų, kurie perdirbami. O mes priauginame ir „užkemšame“ rinką. Prieš sodinant jau reikia galvoti, kur realizuosi“, – sako T. Gurskas ir pastebi, kad be ūkių praktiškai kiekvienoje sodyboje auga šis krūmas. Kelių šilauogių užtenka šeimai ir tuo pačiu vartojimas dar mažėja.

Gediminas Cijūnaitis, gediminosodai.lt savininkas, pritaria, kad šilauogių prisodinta daug, tačiau uogynai dar jauni ir po kelių metų derlius bus dar didesnis. Kas bus tada, kai skinsime didžiausią derlių, niekas nežino.

„Mūsų augintojai kol kas nekreipia dėmesio į auginimo sąlygas, neanalizuoja rinkos ir tiesiog į rinką patiekia uogas vienu metu. Reikėtų galvoti apie ankstyvesnes ar vėlyvesnes veisles, auginimą po priedanga, kad sezonas būtų kuo ilgesnis. Be to, nesunku parduoti kokybiškas uogas, jei jos nekokybiškos, parduoti gana sunku“, – aiškina G. Cijūnaitis.

Jis pastebi, kad jei šilauogių rinkoje per daug, tačiau trūksta vėlyvųjų aviečių, medlievų, ankstyviausių ir vėlyviausių braškių, valgomojo sausmedžio, gervuogių ir daugybės kitų uogų. Nišų daug. Mes kol kas užsiimame tik keliomis kultūromis.

„Mūsų pagrindinė problema, kad dar per mažai perdirbame ir paskui perkame uogienes iš Vokietijos ar Lenkijos, kur išvežame žaliavą“, – pastebi V. Juodsnukis.

G. Cijūnaitis sako, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje natūraliai susiformuoja regionai, kurie augina, tarkime, braškes ir šios kultūros ten tūkstančiai hektarų. Patys verslininkai, kurie užsiima prekyba ar perdirbimu, važiuoja į tokius regionus ir perka derlių. Eksportas palyginus lengvas.

„Vienas pažįstamas prašo aviečių, bet reikia patiekti po 2 t per savaitę, mes, kaip atskiras ūkis, tiek nesugebame užauginti“, – pagrindinę kliūtį vystytis įvardina G. Cijūnaitis.

T. Gurskas sako, kad tikrai taip yra, kai supirkėjai atvažiuoja į namus ir perka didelius kiekius. Ne tik lietuviai, bet ir latviai. Tačiau keli kaimynai lietuviai nesugeba susitarti, kad bendromis jėgomis surinktų šį kiekį.

„Perka braškes, avietes, tačiau turi būti dideli kiekiai. Bet lietuviai nenori parduoti kartu. Tai mentaliteto klausimas, nes bijo, kad kaimynui tai bus naudinga. Kita bėda, kai atveža uogas į bendrą kiekį, tačiau prastesnės kokybės ir dalintis uždarbiu nėra kaip“, – apie klaidas, kurios užvėrė kelią plėtrai, aiškina T. Gurskas.

Vidas Juodsnukis
Vidas Juodsnukis
© DELFI / Domantas Pipas

V. Juodsnukis taip pat pripažįsta, kad mūsų Achilo kulnas logistika ir negebėjimas surinkti didelius kiekius. Be to mes nesugebame aprūpinti net prekybos tinklų, kurie nori vis didesnių kiekių.

T. Gurskas sako, kad reikia domėtis ne tik įprastomis kultūromis, bet ir tokiomis uogomis, kaip aronijos, šaltalankiai, medlievos, šaltalankiai. Pramonei jų reikia, be to, jei, prieš keletą metų svarainius teko užarti, jie iš naujo atgauna pasiūlą ir sukurtos naujos veislės, kur uogos daug didesnės.

„Šiandien nesirinkčiau juodųjų serbentų ir šilauogių. Visa kita įdomu“, – rinkos perspektyvas įvardina T. Gurskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
3.8200

Skubiai audines išnaikinusioje Danijoje – makabriški vaizdai: gyvūnų maitos pradėjo veržtis iš po žemės (4)

Danijos kailinių žvėrelių fermose skubiai išnaikinus audines, kilus susirūpinimui dėl mutavusio...

Bankų finansavimas ūkininkams šiemet buvo 15 proc. didesnis

Per tris šių metų ketvirčius ūkininkams suteiktas finansavimas buvo beveik 15 proc. didesnis nei...

Miniataitė apie ūkininkus: moduliacija bus, kokie ūkiai gali sulaukti didžiausios paramos (29)

Premjerė Ingrida Šimonytė oficialiai pranešė, kad į žemės ūkio ministrės pareigas siūlys...

Miniataitė apie savo kandidatūrą į žemės ūkio ministrės postą: tikrai buvo netikėta (10)

Kandidatė į žemės ūkio ministres, buvusi Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė...

Į žemės ūkio ministres siūloma Miniataitė – apie svarbiausius darbus (46)

Premjerė Ingrida Šimonytė oficialiai pranešė, kad į žemės ūkio ministrės pareigas siūlys...

Top naujienos

Vieną dieną kartu žaisime futbolą danguje, Diego: jautri draugų ir varžovų reakcija į Maradonos mirtį (74)

Nors Argentinos futbolo dievukas Diego Armando Maradona jau keletą dešimtmečių negalėjo...

Saulės pasiilgę lietuviai „šluoja“ keliones į Maldyvus: vilioja ne tik saugus poilsis, bet ir stipriai sumažėjusios kainos (136)

Atslenkant žiemai lietuviai nepaisydami pandemijos vėl ima galvoti, kaip ištrūkti ten, kur...

Diena bus sausa ir vėsi: formuosis plikledis

Ketvirtadienis išauš vėsokas, bet sausas . Pirmoje dienos pusėje šalies pietiniuose ir...

Mirė futbolo legenda Diego Maradona Argentinoje – trijų dienų gedulas (492)

Argentinos žiniasklaida paskelbė, kad mirė vienas garsiausių visų laikų pasaulio futbolininkų...

Siunčiami į COVID-19 sergančiųjų namus medikai neslepia pykčio: ne tik nėra prasmės, bet ir didžiulė rizika (332)

Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, jog kiekviena savivaldybė...

Dužusias olimpines svajones ir teisėjų vagystes užglaistė sėkmė Rusijoje: dabar mums absoliučiai ramu (35)

„Draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? Tada mes...

Prancūzai pusdienį pasitreniravo taikyti naujas taisykles po „Brexit“ – Kente iškart nutįso 8 kilometrų vilkikų eilė (27)

Kente antradienį netikėtai susidarė aštuonis kilometrus besidriekianti vilkikų eilė. Taip nutiko...

Apklausa: dirbančios moterys paaukštinimo turi prašyti pačios, priešingai nei vyrai (106)

Finansų pasaulyje dirbančios moterys pareigomis pakeliamos daug rečiau nei vyrai , nebent jos...

Orijaus kelionės. Vienas įspūdingiausių dvarų Lietuvoje, kurį pastatė ne grafai ar karaliai, o senolis iš Lentvario (3)

Nuvykęs į Lentvarį Orijus gyvenamųjų namų rajone, šiek tiek panašiame į kolektyvinius sodus,...

Žieminis rapsas – saugus būdas sukaupti ir išsaugoti azotą sėjomainoje (4)

Žieminio rapso pasėlių plotus Lietuvoje lemia žieminių javų pjūties darbai bei žieminio rapso...

|Maža didelių žinių kaina