aA
Naujas paukščių gripo židinys aptiktas Lenkijoje, mažiau nei 200 km nuo Lietuvos sienos. Tai sėja nerimą mūsų paukštininkystėje, nes šios šakos struktūra tokia, kad net nedidelis užkratas, patekęs į mūsų šalį, gali sukelti labai rimtų pasekmių visam sektoriui.
Vištos
Vištos
© Shutterstock

Lietuvoje paukštininkystė koncentruota dideliuose kompleksuose. Kalbant apie mėsines vištas, yra dvi didelės skerdyklos, kurios užsiima eksportu ir jų užsakymu produkciją augina kelios dešimtys ūkininkų. Pakeisti šių objektų, jei dėl netoliese rasto užkrato jie patektų į apsaugines zonas, nebūtų kuo.

Paukščių migracija prasidėjo

Be to, atsiradus užkratui stabdomas paukštienos eksportas į trečiąsias šalis, o mes ten parduodame gana daug mėsos.

„Lenkijoje 18 židinių, tačiau įdomu tai, kad jie išsibarstę po visą Lenkiją. O pats naujausias židinys 200 km nuo Lietuvos sienos netoli Karaliaučiaus srities. Jie jau sunaikino 250 tūkst. paukščių. Tačiau didžiausias žala, kad iš karto uždraudžiamas eksportas į trečiąsias šalis. Kitos šalys, kuriose rasti ligos židiniai, Slovakija, Rumunija, Ukraina“, – aiškina Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas.

Vytautas Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, prisipažįsta, kad sulig kiekvienu pranešimu apie naują židinį vis neramiau, o ornitologai jau kalba, kad pirmieji praskrendantys paukščiai jau Lietuvoje.

„Sunku tikėtis, kad liga liks tik laukinėje gamtoje. Žiema švelni, žmonės vištas ir kitus naminius paukščius leidžia į lauką, o tai ligos taikiniai. Be to, ir migracija prasidėjo anksčiau nei iki šiol“, – aiškina V. Tėvelis.

Dvi skerdyklos

Kol kas užkrato komerciniuose ūkiuose mums pavykdavo išvengti. Tik prieš keletą metų buvo fiksuotas protrūkis laukinėje gamtoje.

„Komerciniai ūkiai galbūt apsisaugos, nes deda visas pastangas. Baisiausia, kad jei šalia tokio objekto bus užkrėstos kelios vištos, bus paraližuotas ir didelio ūkio gyvenimas. Jis produkcijos nebegali parduoti. Ją reikia kažkur sandėliuoti. Net jei paukščių nereikės naikinti, tačiau mėnesį jų negalima parduoti, kažkur reikia skersti, sandėliuoti. Kiek paprasčiau tik kiaušinių gamintojams. Jie produkciją gali ilgiau saugoti be didesnių investicijų“, – aiškina V. Tėvelis.

Jis pasakoja ir apie kitą aspektą – Lietuvoje yra dvi didžiulės skerdyklos Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose, kurioms produkciją pagal sutartis augina ir tiekia dešimtys kitų ūkininkų. Jei jos patektų į draudžiamą zoną, savo produktų neturėtų kur dėti dešimtys joms dirbančių ūkininkų visoje Lietuvoje. Kitos skerdyklos paprasčiausiai neturi pajėgumų, kad galėtų pakeisti šias dvi. Vežti gyvus sparnuočius į kitas šalis vargu ar būtų galima.

Be to, gripas, jei ateis, liks ilgam laikui, ne kelioms savaitėms. Net jei ligos pavyks išvengti, iki vasaros vidurio, kol pasibaigs migracija, augintojai gyvens įtampoje.

Vidmantas Paulauskas
Vidmantas Paulauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Prašo išimties

V. Paulauskas pripažįsta, kad galima tokia situacija, kai radus netgi vieną sergančią vištą problemų sulauktų didieji mūsų kompleksai, kuriuose ir laikoma dauguma sparnuočių. Paprastai kelių kilometrų spinduliu nuo užkrato sustabdomas bet koks produkcijos vežimas iš paukštininkystės įmonių. Kompleksai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes sparnuočiai auga, o jų parduoti negali.

VMVT jau kreipėsi į EK prašydamos, kad jei paukščių gripo užkratas visgi patektų į mūsų šalį, būtų taikomos išimtys.

„Jei bus duotas leidimas taikyti šias išimtis turėsime įrodyti, jog didelis kompleksas neturi jokių sąsajų su smulkiu ūkininku, pas kurį rastas užkratas, tai gali būti ir viena višta, tokiam kompleksui būtų leisti toliau dirbti. Eksportas į trečiąsias šalis vis tiek sustotų. Prekyba tarp ES šalių nebus stabdoma“, – ko imasi ir kas gali nutikti aiškina V. Paulauskas.

Tačiau jei paukščių gripas pateks į komercinius ūkius, ribojimai ir nuostoliai tuo pačiu būtų kur kas didesni.

„Tikriname ūkius. Jie turi patys apsisaugoti. Tačiau sunku kalbėti apie smulkiuosius. Mes paruošėme įsakymą, kad vietose, kur vyksta paukščių migracija, visi naminiai sparnuočiai būtų uždaryti. Ligą perneša vandens paukščiai, kurie turi imunitetą, nuo viruso nežūsta, tačiau jį platina“, – aiškina V. Paulauskas.

Jis sako, kad mums sunkiausia „išgyventi“ būtent migraciją, nes pas mus iš praskrendančių sparnuočių lieka apie 1 proc. Dabar analizuojamos keliauninkų poilsio vietos ir per migracijos piką nuo kovo iki balandžio bus mėginama priversti uždaryti paukščius patalpose. Tačiau niekas nežino, kiek žmonės bus sąmoningi ir kaimuose neleis vištų lakstyti po kiemą. Kadangi laikytojų labai daug, reali visų kaimo bobučių kontrolė neįmanoma, pripažįsta VMVT specialistas ir viliasi, kad jei komerciniai ūkiai tinkamai laikysis biosaugos priemonių, į didžiuosius kompleksus jis nepateks.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Turguje pirmieji švieži žalumynai – kokios kainos (4)

Vasario pabaigoje Kėdainių turguose ir turgeliuose ant prekystalių ir močiučių pintinėse...

Koronavirusas pasiekė ūkininkus – atšaukiami mokymai, nerimaujama dėl eksporto (5)

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sako, kad koronavirusas...

Vyriausybė atšaukė ekstremalią padėtį dėl sausros (4)

Vyriausybė trečiadienio posėdyje bendru sutarimu nusprendė atšaukti ekstremalią padėtį dėl...

Kam šį sezoną ruošiasi JAV žemės ūkis (2)

2020 m. vasario 20 d. vykusiame JAV Žemės ūkio departamento (USDA) organizuotame kasmetiniame...

Lenkijoje paukščių gripas plečiasi į komercinius ančių ūkius

Vasario 21–24 dienomis Lenkijoje nustatyti šeši nauji didelio patogeniškumo paukščių gripo...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (596)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (279)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (70)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (79)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (528)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (17)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Sinoptikai papasakojo, koks laukia savaitgalis: jau netrukus – tikra šilumos banga (2)

Virš Atlanto vandenyno kasdien užgimsta nauji ciklonai, kurie su vakarų oro srautais atnešami į...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (31)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio Wilbekino tritaškis išstūmė CSKA iš geriausių ketverto (2)

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

|Maža didelių žinių kaina